Suprasti akimirksniu
- D.Trumpo kabinete įrengtas raudonasis mygtukas – jis skirtas ne tam, kam jūs galvojate
- D.Trumpas 90 dienų laikotarpiui stabdo JAV užsienio pagalbą, ji bus peržiūrima
- D.Trumpo inauguracijoje – žinomas Lietuvos verslininkas
- D.Trumpas suteikė malonę Kapitolijaus sausio 6-osios riaušininkams
- D.Trumpas įspėjo V.Putiną: „Rusija turės didelių problemų“
-
Popiežius tikisi, kad D.Trumpo vadovaujamose JAV nebus vietos neapykantai
-
Ekspertai apie pasaulį po D.Trumpo sugrįžimo: dalykai gali labai dramatiškai keistis
-
S.Bannonas: karo neįmanoma laimėti, Ukraina rizikuoja tapti D.Trumpo Vietnamu
-
D.Trumpas su žmona dalyvauja prieš inauguraciją rengiamose mišiose
-
K.Budrys iš naujos JAV administracijos tikisi tęstinumo ir konstruktyvių santykių
-
V.Putinas pasveikino D.Trumpą ir pridūrė: „Mes, žinoma, kovosime už Rusijos interesus“
Buvęs Baltųjų rūmų strategas išsityčiojo iš D.Trumpą remiančių milijardierių: „Jie – išmaldos prašytojai“
16:18
Buvęs Donaldo Trumpo vyriausiasis strategas Steve'as Bannonas išjuokė milijardierius verslininkus, Eloną Muską, Marką Zuckerbergą ir Jeffą Bezosą kaip „išmaldos prašytojus“, kurie „oficialiai pasidavė“, skelbia britų leidinys „The Independent“.
Jis palygino minėtų technologijų galiūnų staigią paramą D.Trumpui su Japonijos kapituliacija Antrojo pasaulinio karo pabaigoje.
Buvęs strategas dar prieš D.Trumpo inauguraciją, duodamas interviu „ABC News, paleido strėles į „Tesla“ ir „SpaceX“ vadovą E.Muską.
Pastarosiomis savaitėmis jiedu susikibo dėl H-1B vizų, kurios pasitelkiamos aukštos kvalifikacijos darbuotojams iš užsienio pritraukti. E.Muskas, kuris išleido beveik ketvirtį milijardo dolerių, padėdamas D.Trumpo rinkiminei kampanijai, ir dabar laikomas beveik neatsiejamu nuo išrinktojo prezidento, jas remia, tuo tarpu S.Bannonas ir kiti ilgamečiai prieš imigraciją nusiteikę D.Trumpui ištikimi pareigūnai joms aršiai priešinasi.
S.Bannono nuomone, E.Musko, M.Zuckerbergo ir J.Bezoso sprendimas dalyvauti pirmadienio inauguracijoje pavertė juos „išmaldos prašytojais“.
Norėdamas iliustruoti, kad technologijų titanai nusilenkė D.Trumpui, jis priminė JAV generolą Douglasą MacArthurą, 1945 m. priėmusį imperatoriškosios Japonijos besąlyginę kapituliaciją ant laivo „Missouri“ denio.
S.Bannonas pašiepė M.Zuckerbergo sprendimą atsisakyti ankstesnės „Facebook“ politikos dėl faktų tikrinimo, kuri tapo nesutarimų objektu D.Trumpo aplinkoje dėl laisvo išrinktojo prezidento ir jo šalininkų požiūrio į faktus.
„Vos tik Zuckerbergas pasakė, kad esu kviečiamas, einu – atsivėrė šliuzai, ir jie visi ten stovėjo, stengdamiesi prašyti išmaldos“, – kalbėjo buvęs aukšto rango pareigūnas.
„Taigi aš į tai žiūriu, ir manau, kad dauguma žmonių mūsų judėjime (MAGA) į tai žiūri, kaip prezidentas D.Trumpas palaužė oligarchus. Jis juos palaužė. Ir jie pasidavė. Jie atėjo ir pasakė – o, mes nuimsime bet kokius suvaržymus, nebebus jokių patikrinimų“, – dėstė jis.
„Tai yra oficiali kapituliacija, gerai? Ir aš manau, kad tai galinga“, – pridūrė S.Bannonas.
Anksčiau šį mėnesį Bannonas ragino paskelbti „100 proc. moratoriumą“ bet kokiai imigracijai, kartu sustiprindamas retoriką prieš E.Muską, siūlydamas „nuplėšti veidą“, jei jis nenustos siekti daugiau vizų.
„Mes mylime atsivertėlius. Bet atsivertėliai sėdi gale ir mokosi metų metus, metus ir metus, kad įsitikintų, jog jūs suprantate tikėjimą, suprantate tikėjimo niuansus ir suprantate, kaip galite įsisavinti tikėjimą“, – ironizavo buvęs strategas.
S.Bannonas liepė E.Muskui „per pirmąją savaitę čia neateiti į sakyklą ir nepradėti dėstyti žmonėms, kaip viskas bus. Jei ketinate tai daryti, mes nuplėšime jums veidą“.
Tuo tarpu J.Bezosas sulaukė priešiškos reakcijos dar prieš rinkimus, kai atšaukė paramą demokratų kandidatei Kamalai Harris. Dalis jam priklausančio laikraščio „The Washington Post“ darbuotojų paliko savo pareigas.
„Priešiškumas rodo didėjantį susiskaldymą MAGA gretose, kurį D.Trumpui reikės atsargiai įveikti“, – pastebėjo „The Independent“.
E.Muskas ir technologijų verslininkas Vivekas Ramaswamy anksčiau buvo paskirti vadovauti vyriausybės patariamajai agentūrai DOGE, kurios tikslas – sumažinti milijardus federalinių išlaidų.
„Tesla“ vadovas jau išbandė savo naujus politinius raumenis, kai praėjusį mėnesį jo raginimu žlugo susitarimas, kuriuo siekta išvengti vyriausybės uždarymo.
Nors S.Bannonas nebėra pagrindinė D.Trumpo struktūros figūra, manoma, kad jis atstovauja daugelio ištikimiausių naujojo prezidento šalininkų nuomonei.
„S.Bannonas tris milijardierius pavadino „oligarchais“, o tai primena pravardę, kuria Rusijoje buvo vadinama ambicingų verslininkų grupė, susikrovusi turtus ir sukaupusi politinę galią žlugus Sovietų Sąjungai ir netvirtai valdant Borisui Jelcinui, tačiau jam atėjus į valdžią buvo priversta nusilenkti Vladimirui Putinui, nes kitaip jos laukė kalėjimas arba tremtis į užsienį“, – reziumavo „The Independent“.
D. Trumpas skelbia: JAV traukiasi iš Pasaulio sveikatos organizacijos – ką tai reiškia?
23:34
Prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį paskelbė, kad JAV traukiasi iš Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO). Šį kontraversišką sprendimą sukritikavo visuomenės sveikatos ekspertai, rašo CNN Health.
D. Trumpas jau seniai kritikuoja Jungtinių Tautų sveikatos organizaciją, todėl jo administracija dar 2020 liepą pradėjo pasitraukimo iš PSO procesą.
Prieš ketverius metus tuometis prezidentas Joe Bidenas vienu iš svarbiausių pirmųjų savo veiksmų, vos perėmęs Baltuosius rūmus, laikė stabdyti JAV pasitraukimą iš PSO, kuriai pavesta koordinuoti tarptautinį atsaką į ekstremalias sveikatos apsaugos situacijas.
Vis dėlto, grįžęs į Amerikos prezidento postą D. Trumpas jau pirmąją darbo dieną ėmėsi tęsti praėjusią kadenciją pradėtos vizijos įgyvendinimo.
Be veiklos neliks – ką veiks JAV prezidento kadenciją baigęs Joe Bidenas
23:32
82 metų kadenciją baigusio Jungtinių Valstijų prezidento Joe Bideno politinė karjera gali būti dar ne visai baigta – užsienio žiniasklaida analizuoja, ko artimiausiu metu gali imtis iš prezidento rinkimų kovos pernai vasarą pasitraukęs J.Bidenas.
„Nesiruošiu dingti iš jūsų akių ar minčių, – anksčiau apie savo pasitraukimą iš politinio lauko kalbėjo J.Bidenas.
Tarptautiniai žiniasklaidos leidiniai analizuoja, kuo dabar ketina užsiimti prezidento kėdę Baltuosiuose rūmuose Donaldui Trumpui užleidęs J.Bidenas.
D.Trumpas nutraukė J.Boltono apsaugą
21:38
Praėjus kelioms valandoms po to, kai pradėjo eiti pareigas, prezidentas Donaldas Trumpas nutraukė slaptosios tarnybos būrio, priskirto jo buvusiam patarėjui nacionalinio saugumo klausimais Johnui Boltonui, darbą, antradienį CNN patvirtino J.Boltonas.
Johnui Boltonui, kuris 2019 m. lapkritį paliko D.Trumpo Baltuosius rūmus, buvo reikalinga nuolatinė JAV slaptosios tarnybos apsauga dėl jam iš Irano kylančių grėsmių. D.Trumpas dar pirmosios kadencijos pabaigoje buvo nutraukęs jo apsaugą po to, kai jis paliko jo administraciją, tačiau prezidentas Joe Bidenas ją atkūrė, kai pradėjo eiti pareigas.
„Esu nusivylęs, bet nenustebęs, kad prezidentas D.Trumpas priėmė tokį sprendimą.
2022 m. Teisingumo departamentas pateikė baudžiamuosius kaltinimus Irano revoliucinės gvardijos pareigūnui dėl bandymo pasamdyti man samdomą žudiką. Ši grėsmė išlieka ir šiandien, kaip rodo ir neseniai įvykęs asmens, bandžiusio organizuoti paties prezidento D.Trumpo nužudymą, suėmimas“, – pareiškime CNN sakė J.Boltonas.
2022 m. rugpjūtį Teisingumo departamentas pateikė kaltinimus Irano piliečiui ir Islamo revoliucijos gvardijos korpuso nariui, kaltindamas juos bandymu organizuoti J.Boltono nužudymą.
Pirmadienį D. Trumpas, kaip vieną pirmųjų savo veiksmų einant pareigas, atšaukė J.Boltono apsaugos leidimą.
Grenlandijos premjeras: nenorime būti amerikiečiais
17:44
Grenlandijos ministras pirmininkas antradienį pareiškė, kad Danijos autonominė teritorija nori pati pasirūpinti savo ateitimi ir nenori tapti amerikietiška, JAV prezidentui Donaldui Trumpui vėl pareiškus, kad jis nori perimti salos kontrolę.
„Mes esame grenlandiečiai. Nenorime būti amerikiečiais. Nenorime būti ir danai. Grenlandijos ateitį spręs Grenlandija“, – spaudos konferencijoje sakė ministras pirmininkas Mute Egede, kartu pažymėdamas, kad sala susidūrė su sudėtinga situacija.
Meksikos prezidentė ragina išlaikyti šaltą protą dėl D. Trumpo politikos
17:42
Meksikos prezidentė Claudia Sheinbaum antradienį paragino išlaikyti šaltą protą, JAV vadovui Donaldui Trumpui paskelbus apie planus dėl naujų griežtų migracijos apribojimų ir kitų politikos pokyčių.
„Svarbu visada išlaikyti šaltą protą ir remtis pasirašytais susitarimais, o ne kalbomis“, – sakė C.Sheinbaum savo eilinėje rytinėje konferencijoje.
Ji kalbėjo kitą dieną po to, kai D.Trumpas pradėjo eiti pareigas ir paskelbė, kad pasiųs karius prie Meksikos sienos, kad sustabdytų nelegalią migraciją, ir dar kartą pagrasino padidinti muitus Meksikos importui.
J.Trudeau žada greitą reakciją, jei JAV įves muitus
17:26
Kanadiečių ministras pirmininkas Justinas Trudeau antradienį pažadėjo griežtai reaguoti, jei Donaldas Trumpas įves 25 proc. muitus Kanados importuojamoms prekėms, JAV prezidentui užsiminus, kad tai gali įvykti jau kitą mėnesį.
„Kanada atsakys, ir viskas yra svarstoma“, – spaudos konferencijoje sakė J.Trudeau.
Pasak jo, Otavos reakcija bus „ryžtinga, greita ir apgalvota“, o taip pat atitiks JAV tarifus „doleris į dolerį“.
V.Zelenskis suabejojo D.Trumpo įsipareigojimais NATO
16:58
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį kalbėdamas Pasaulio ekonomikos forume (PEF) Davose, suabejojo savo kolegos iš JAV Donaldo Trumpo įsipareigojimu užtikrinti NATO ir Europos šalių saugumą.
„Ar prezidentas Trumpas apskritai pastebės Europą? Ar jis mato, kad NATO yra reikalinga? Ar jis gerbs ES (Europos Sąjungos) institucijas?“, – klausė V.Zelenskis savo kalboje, raginančioje Europą tapti labiau savarankiškesne.
V.Zelenskis antradienį taip pat sakė, kad Europa turėtų parengti bendrą gynybos politiką ir būti pasirengusi didinti išlaidas, kad galėtų užtikrinti savo saugumą.
„Mums reikia vieningos Europos saugumo ir gynybos politikos“, – sakė Ukrainos vadovas ir pridūrė, kad „visos Europos šalys turi būti pasirengusios išleisti tiek, kiek iš tikrųjų reikia saugumui“ ir kad „Europa turi būti pajėgi pati sau užtikrinti taiką ir saugumą“.
Praėjusią savaitę D.Trumpas paragino NATO nares padidinti savo išlaidas gynybai iki 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Jis ne kartą yra sakęs, kad NATO narės, jo nuomone, per mažai moka už JAV apsaugą.
Respublikonas jau seniai skeptiškai vertina NATO – Europos saugumo pagrindą nuo Antrojo pasaulinio karo laikų – ir praėjusį mėnesį pakartojo gerai žinomą grasinimą pasitraukti iš aljanso, jei jo narės nepadidins išlaidų.
D.Trumpas kritikuoja nemažą dalį valstybių už tai, kad jos skiria mažiau nei 2 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP), nesilaikydamos prieš dešimtmetį prisiimto įsipareigojimo.
Pernai jis šokiravo sąjungininkus pareikšdamas, jog skatintų Rusiją pulti finansinių įsipareigojimų nevykdančias nares.
Rusijos pareigūnas: tai gali atnešti „naują bendradarbiavimo erą“
16:54
Donaldo Trumpo prezidentavimas „gali atverti naują Rusijos ir Vakarų bendradarbiavimo erą, siekiant spręsti pasaulines problemas ir išvengti branduolinės eskalacijos“, antradienį CNN pareiškė Rusijos valstybinio turto fondo vadovas Kirilas Dmitrijevas.
Aukšto rango Rusijos pareigūno teigimu, „vakarykščiai drąsūs prezidento D.Trumpo veiksmai įrodo, kad ryžtinga lyderystė gali pakeisti istorijos eigą - išlaisvinti ekonomikos augimą ir paversti pasaulinius iššūkius galimybėmis dialogui ir sprendžiant problemas“.
K.Dmitrijevas, buvęs „Goldman Sachs“ bankininkas, yra svarbi figūra, kai kalbama apie Rusijos vyriausybės tarptautinius ekonominius santykius. Jis buvo nuoseklus Rusijos ir Jungtinių Valstijų pašnekovas ir padėjo užmegzti pirmuosius Rusijos ir D.Trumpo komandos kontaktus po pirmosios JAV prezidento pergalės 2016 m. rinkimuose.
Jo pastabos išsakytos pastebimai pasikeitus JAV ir Rusijos pareigūnų tonui. Pirmadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas išreiškė atvirumą santykių su naująja JAV administracija atkūrimui, sakydamas, kad sveikina D.Trumpo ir jo komandos pareiškimus, kuriais „išreiškiamas noras atkurti tiesioginius ryšius su Rusija“.
D.Trumpas pirmadienį pareiškė, kad planuoja susitikti su V.Putinu, kai tik bus surengtos derybos, o šis procesas, pasak jo, jau vyksta.
Kopenhaga: jokia šalis negali tiesiog pasiimti Grenlandijos
16:31
Danijos užsienio reikalų ministras Larsas Lokke Rasmussenas antradienį pareiškė, kad niekas negali tiesiog pasiimti kitos šalies.
Taip jis kalbėjo po JAV prezidento Donaldo Trumpo pastabų apie galimą Grenlandijos kontrolės perėmimą.
Pirmadienį pareigas pradėjęs eiti D.Trumpas sausio pradžioje pakurstė susirūpinimą, kai atsisakė atmesti karinės intervencijos galimybę, kad Panamos kanalas ir Grenlandija būtų kontroliuojami JAV.
„Žinoma, negalime turėti tokios pasaulio tvarkos, kai šalys, jei jos pakankamai didelės, nesvarbu, kaip jos vadinasi, gali tiesiog pasiimti, ką nori“, – žurnalistams sakė danų diplomatijos vadovas.
Grenlandija yra autonominė Europos Sąjungos (ES) narės Danijos valda.
Nors pirmadienį sakydamas inauguracijos kalbą D.Trumpas Grenlandijos nepaminėjo, po inauguracijos Ovaliajame kabinete žurnalistai jo klausė apie šią salą.
„Grenlandija yra nuostabi vieta, ji mums reikalinga tarptautiniam saugumui“, – atsakė D.Trumpas.
„Esu tikras, kad Danija prisidės – jiems kainuoja daug pinigų ją išlaikyti“, – pridūrė jis.
L.L.Rasmussenas sakė esąs patenkintas, kad D.Trumpas savo kalboje nepaminėjo Grenlandijos kaip prioriteto, tačiau pridūrė, kad jo retorika liko tokia pati.
„Tai manęs neverčia atšaukti jokios krizės, nes jis kalbėjo kitus dalykus apie Amerikos teritorijos plėtrą“, – Danijos žiniasklaidai sakė ministras.
Grenlandijos ministras pirmininkas Mute Egede tvirtino, kad „Grenlandija neparduodama“, tačiau pabrėžė, jog teritorija yra atvira verslui su JAV.
Tuo metu danams kiek palengvėjo, kad D.Trumpo inauguracijos kalboje nebuvo paminėta Grenlandija.
„Savo kalboje vakar jis nepaminėjo Grenlandijos ar Danijos, todėl manau, kad yra vietos diplomatijai“, – naujienų agentūrai AFP sakė 68 metų aktorius Donaldas Andersenas.
Pirmadienį Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen socialiniame tinkle „Instagram“ paskelbtame įraše teigė, kad Europai reikės „naviguoti naujoje realybėje“.
Pabrėždama Grenlandijos gyventojų apsisprendimo teisę, vyriausybės vadovė taip pat sakė, kad Danijai būtina išlaikyti sąjungą su JAV: ją ji pavadino svarbiausia Danijai nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
Antradienį į premjerės kabinetą buvo sukviesti kelių Danijos partijų lyderiai, kad būtų supažindinti su situacija.
„Turime pripažinti, kad ateinantys ketveri metai bus sunkūs“, – po susitikimo su M.Frederiksen žurnalistams sakė pagrindinės žaliųjų politinės jėgos – Socialistinės liaudies partijos – lyderė Pia Olsen Dyhr.
Prie D.Trumpo išsirikiavusius technologijų magnatus prilygino karo belaisviams
15:09
Iš karto po pirmadienį įvykusios inauguracijos Donaldas Trumpas atšaukė arti šimto savo pirmtako Joe Bideno įstatymų ir ėmė pasirašinėti naujus. Vienas iš jų – 75 dienoms atidėti įstatymo, kuriuo JAV būtų uždrausta programėlė „TikTok“, vykdymą. Viešųjų ryšių ekspertas Mykolas Katkus socialiniame tinkle „Facebook“ publikuotame įraše įvertino tokį sprendimą – „JAV valdžia su „TikTok“ žaidžia rusišką ruletę“.
Prezidento vykdomuoju įsaku atidedamas Amerikiečių apsaugos nuo užsienio priešų kontroliuojamų programėlių akto, kuris įsigaliojo sausio 19-ąją ir kuriuo būtų draudžiama Jungtinėse Valstijose platinti ir atnaujinti „TikTok“, įgyvendinimas.
D.Trumpas yra pažadėjęs greitai imtis veiksmų ir apsaugoti „TikTok“ nuo šio įstatymo, kurį pernai užtikrintai priėmė Kongresas ir pasirašė tuometinis prezidentas Joe Bidenas.
Kalbėdamasis su žurnalistais D.Trumpas sakė siekiantis, kad „TikTok“ lygiomis dalimis priklausytų Jungtinėms Valstijoms ir jos dabartinei savininkei, kinų „ByteDance“, tačiau nepateikė detalių dėl to, kaip tai būtų galima pasiekti.
Pasak M.Katkaus, keli anksčiau paleisti šūviai į šią milijardą vartotojų turinčią socialinę platformą buvo tušti: tiek spaudimas parduoti prieš metus, tiek dar ankstesnis bandymas pažaboti kinų behemoto veiklą.
„Tačiau „ByteDance“ kuriamos programėlės nebegalima įsigyti „Google“ ir „Apple“ parduotuvėse (joms įstatymas galioja). Kol kas vartotojai nieko nepajus, tačiau ilgainiui programėlėje atsiras techninių trikdžių, be to, jos nebebus galima atsisiųsti pasikeitus telefoną“, – paaiškino M.Katkus.
Jis citavo geriausiai apie technologijų verslą informuotą leidinį „The Information“, anot kurio, pagrindinis klausimas – ką D.Trumpas turi galvoje, kai siūlo, kad JAV įsigytų 50proc. „TikTok“ akcijų?
„2020-aisiais, pirmos jo kadencijos metu, jau buvo panašus planas: „Oracle“ ir „Walmart“ planavo įsigyti 20 proc. naujos įmonės „TikTok Global“, o „ByteDance“ būtų išlaikęs 80 proc.
Kadangi nemažai „ByteDance“ akcijų priklauso JAV investuotojams („General Atlantic“ ir kitiems), amerikiečiai netiesiogiai būtų valdę daugiau nei pusę įmonės“, – priminė viešųjų ryšių specialistas.
Nors pagal šį planą, pasak M.Katkaus, „ByteDance“ vis tiek būtų išlaikęs faktinę kontrolę per savo algoritmus, D.Trumpas esą galėtų bandyti jį atgaivinti, tik jau su 50 procentų.
„2020 metais Kinijos reakcija į tai nebuvo entuziastinga, tačiau įtraukus į derybas tarifų klausimą, rezultatas gali būti netikėtas“, – pastebėjo jis.
M.Katkus taip pat atkreipė dėmesį, kad Harvardo absolventas, „TikTok“ aplikacijos vadovas Shou Zi Chew kaip ypatingas svečias dalyvavo priesaikos ceremonijoje, kur buvo pasodintas kažkur už prezidento nugaros.
„TikTok“ vadovas nuosekliai siekė D.Trumpo paramos – jis dalyvavo keliuose savaitgalio renginiuose, švenčiančiuose prezidento pergalę, ir paskelbė vaizdo įrašą, kuriame dėkojo respublikonui.
Kita vertus, dabar prezidento paramos ieško visi technologijų lyderiai – Jeffas Bezosas, Sundaras Pichai, Markas Zuckerbergas. Įtakingas MAGA atstovas Steve'as Bannonas šį turčių paradą per inauguraciją palygino su Japonijos kapituliacija po Antrojo pasaulinio karo – Trumpas rodo priešo generolus kaip karo belaisvius. Ir aš dabar negaliu to vaizdo atmatyt“, – rašė M.Katkus.
