Toks JAV prezidento sprendimas pasaulio lyderystėje sukūrė vakuumą, todėl dabar šalies sąjungininkėms ir priešininkėms atsirado proga pertvarkyti pasaulinės galios struktūrą.
Pasitraukimas iš Paryžiaus klimato kaitos sutarties – puiki strateginė dovana Kinijai. Azijos galiūnė, panašu, siekia vadovauti pokyčiams: nuo prekybos taisyklių ir aplinkosaugos standartų iki infrastruktūros projektų visame pasaulyje.
Ketvirtadienį Baltųjų rūmų Rožių sode ištartas nuosprendis suvienijo JAV sąjungininkes Europoje, stiprėjančią Kiniją ir net kai kurias valstijų priešes, pavyzdžiui, Iraną.
Šis sprendimas buvo priimtas keletą dienų po to, kai D.Trumpas atsisakė NATO sąjungininkėms patvirtinti JAV įsipareigojimus jų saugumui. Dar prieš keletą mėnesių D.Trumpo administracija inicijavo pasitraukimą iš Transatlantinės partnerystės prekybos ir investicijų sutarties. Ji, kaip manoma, buvo sukurta tam, kad JAV atsidurtų prekybos grupės centre ir galimai konkuruotų su sparčiai besivystančia Kinijos ekonomika.
R.Haassas: „Situacija ironiška, nes buvo manoma, kad į valdžią atėjęs D.Trumpas leis rusams sutrikdyti pasaulio tvarką. Jis vis dar gali tai padaryti, tačiau dabar neabejotinai atvėrė duris Kinijos įtakai.“
JAV Užsienio reikalų tarybos prezidentas Richardas Haassas teigė: „Situacija ironiška, nes buvo manoma, kad į valdžią atėjęs D.Trumpas leis rusams sutrikdyti pasaulio tvarką. Jis vis dar gali tai padaryti, tačiau dabar neabejotinai atvėrė duris Kinijos įtakai.“
Pats prezidentas ir jo gynėjai tikina, kad taip mąsto tik globalistų elito grupė, pamiršusi pagrindinį JAV galios elementą – ekonominį augimą. D.Trumpas aiškiai pasakė, kad Paryžiaus klimato kaitos sutartis tėra „didžiulis JAV turto atidavimas kitoms šalims“.
Prezidentas taip pat teigė, kad buvusio prezidento B.Obamos palaikomas Jungtinių Tautų (JT) įsteigtas Žaliasis klimato fondas, padedantis ne tokioms turtingoms tautoms susidoroti su klimato kaitos padariniais, nuskurdins JAV.
Tam, kad būtų galima įvertinti ilgalaikes sprendimo pasekmes tiek aplinkai, tiek pasaulio tvarkai, prireiks ne vienų metų. Tiesa, šiuo metu egzistuojantys aljansai greičiausiai neiširs. Europa vargu ar gręšis į korumpuotą Rusiją, o Kinijos kaimynės tuo pačiu metu ir skęsta jos neaprėpiamame turte, ir bjaurisi savanaudiškomis ambicijomis.
Toks sprendimas gali būti laikinas. Pasitraukimas iš Paryžiaus klimato kaitos sutarties trunka ketverius metus, todėl būsimasis JAV prezidentas gali pakeisti nuomonę.
Vis dėlto kol kas JAV siunčia žinutę, kad joms geriau nesilaikyti sutarties. Tokią poziciją pasaulyje yra išreiškusios vos dvi valstybės: pilietinio karo krečiama Sirija ir Nikaragva, mananti, kad turtingiausios pasaulio tautos nepakankamai prisideda prie klimato kaitos sustabdymo.
Netušti Kinijos pažadai
Kinijoje ir JAV šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija yra didžiausia pasaulyje. Priešingai nei apskritai klimato kaita abejojantis D.Trumpas, Kinijos prezidentas Xi Jinpingas šiuo klausimu jau senokai ėmėsi pasaulio lyderio retorikos.
Kalbėdamas Davose vykusiame Pasaulio ekonomikos forume, jis sakė: „Visi pasirašiusieji turėtų laikytis Paryžiaus klimato kaitos susitarimo, o ne nuo jo atsitraukti. Tai mūsų atsakomybė, kurią turime prisiimti dėl ateities kartų.“
Likus keletui valandų iki D.Trumpo verdikto, Berlyne viešintis Kinijos premjeras Li Keqiangas, stovėdamas greta Angelos Merkel, tikino, kad šalis ir toliau laikysis susitarimo, bei atsargiai apibūdino Kiniją kaip šio susitarimo čempionę. Premjero teigimu, kova su klimato kaita yra „tarptautinė atsakomybė“.
Tiesa, šios Kinijos lyderių kalbos nėra vien skambūs pažadai. Šalis 2015-aisiais į atsinaujinančią energiją investavo 103 mrld. dolerių (91,7 mlrd. eurų), iki 2020-ųjų ketina skirti dar 340 mlrd. dolerių (302,8 mlrd. eurų).
Kinijoje yra įsikūrę penki iš šešių didžiausių saulės baterijų gamintojų pasaulyje, čia taip pat veiklą vysto didžiausias vėjo turbinų gamintojas. Be to, Pekino įsipareigojimas, kad anglies dioksido emisija šalyje bus sumažinta iki 2030-ųjų, yra įvykdytas jau dabar.
Praeitą mėnesį Xi Jinpingas paskelbė, kad planuoja skirti vieną trilijoną dolerių didžiuliams infrastruktūros projektams Afrikoje, Azijoje ir Europoje.
Kinija ilgai ieškojo galimybių užmegzti partnerystę su Europa, galinčia tapti atsvara JAV galiai. Dabar, kai D.Trumpas abejoja NATO nauda, o A.Merkel tikina, kad Europa nebegali pasikliauti JAV kaip partnere, tokios partnerystės tikimybė sparčiai išaugo.
Natūralu, kad Pekinas naudoja galingiausią savo ginklą – pinigus. Jų planas pavadinimu „Vienas diržas, vienas kelias“ reiškia, kad Kinija pasaulinę ekonomikos tvarką keis „nupirkdama“ savo įtaką nuo Etiopijos iki Jungtinės Karalystės, nuo Malaizijos iki Vengrijos. Praeitą mėnesį Xi Jinpingas paskelbė, kad planuoja skirti vieną trilijoną dolerių didžiuliams infrastruktūros projektams Afrikoje, Azijoje ir Europoje.
Tokių Kinijos veiksmų potekstė yra aiški: atėjo laikas panaikinti JAV dominuojamų tarptautinių institucijų sukurtas taisykles ir vykdyti prekybą pagal Kinijos sąlygas.
„Poveikis kuklesnis, nei įsivaizduojama“
Vilniaus universiteto tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologas Kęstutis Girnius į spėjimus dėl išaugsiančios Kinijos galios žvelgia ramiai: „Manau, kad visos kalbos, jog Kinija labai pasipelnys iš šio sprendimo ir staiga vietoj JAV taps pasaulio lydere, yra kone spekuliacijos.“
Politologas primena, kad sprendimas buvo priimtas norint įtikti D.Trumpo elektoratui. Anot K.Girniaus, formaliai sprendimas įsigalios maždaug po 3,5 metų – būtent tada, kai bus renkamas naujasis JAV prezidentas, galintis pakeisti šį nuosprendį.
K.Girniaus prognozė – optimistiška: „Dauguma JAV valstijų ir svarbių įmonių yra sakiusios, kad vis tiek laikysis susitarimo, nepaisant to, ką sako prezidentas D.Trumpas. Jei valstijos ir pramonė griežtai laikysis įsipareigojimų bei JAV vidaus įstatymų, pasitraukimo poveikis gali būti kuklesnis, nei įsivaizduojama. Be to, Europos Sąjunga taip pat turėtų laikytis įsipareigojimų.“
K.Girnius: „Jei valstijos ir pramonė griežtai laikysis įsipareigojimų bei JAV vidaus įstatymų, pasitraukimo poveikis gali būti kuklesnis, nei įsivaizduojama.“
Politologas mano, kad JAV pasitraukimas šiek tiek susilpnino susitarimą, tačiau Kinija nėra ta šalis, kurią labai lengvai priims kitos valstybės: „Kinija yra viena didžiausių teršėjų pasaulyje, kol kas pati neišsprendusi savo problemų. Ji nepatraukli ir daugeliu kitų atžvilgių, kadangi joje demokratija – ribota, šalis turi teritorinių ambicijų Pietų Kinijos jūroje.“
Anot K.Girniaus, pasisakymai, kad Kinija taps pasaulio lydere, yra labiau retoriniai, skirti sugėdinti D.Trumpą dėl jo priimto sprendimo. Politologas sakė: „Šiek tiek nerimauti galima tik todėl, kad toks žingsnis rodo idiotizmą ir nenorą priimti faktų. Tačiau vargu ar sprendimas turės didelių konkrečių pasekmių iki D.Trumpo kadencijos pabaigos.“
„Blogas ženklas“
VU TSPMI politologas Tomas Janeliūnas į D.Trumpo sprendimą žvelgia ne taip optimistiškai. Jis „Facebook“ rašė:
„Žvelgiant vien iš ekonominės perspektyvos, D.Trumpo sprendimas pasitraukti iš Paryžiaus susitarimo tik dar labiau paspartins Kinijos galios augimą: jau dabar Kinija yra didžiausia „žaliosios“ energijos technologijų gamintoja (saulės baterijos ir vėjo jėgainės) ir šis ekonomikos sektorius neišvengiamai plėsis. O JAV prisirišimas prie anglies pramonės, vietoje aktyvaus skatinimo investuoti į „žaliąją“ ir efektyvesnę energetiką, ilguoju laikotarpiu ją temps žemyn.
Daugelis supranta, kad anglies pramonė vis labiau taps nekonkurencinga (ypač augant technologiniam alternatyviosios energetikos efektyvumui), ir JAV, laiku nepasirinkusios transformacijos, galiausiai gali tapti dideliu „Kodak“ (fotojuostelių gamintoju, bankrutavusiu dėl to, jog nespėjo pereiti į skaitmeninės fotografijos rinką). Mums tai būtų labai blogas ženklas, nes stiprios ir pažangios JAV yra didžiausias mūsų interesas.“
