„Pirmą kartą Danija turi sukurti karinį pajėgumą taiklių tolimojo nuotolio ginklų forma. Tai esminis danų gynybos politikos pasikeitimas“, – spaudos konferencijoje sakė ministrė pirmininkė Mette Frederiksen.
Premjerė pridūrė, kad šis žingsnis vykdomas „siekiant sustiprinti Danijos nacionalinę ir NATO bei sąjungininkų kolektyvinę atgrasymo priemonę“. Jos teigimu, Rusija daug metų kels grėsmę Danijai ir Europai.
M.Frederiksen sprendimą dėl ginklų pavadino „paradigmos pokyčiu“ ir pareiškė, kad Danijos oro gynyba nėra pakankamai stipri, todėl turi būti pajėgi smūgiuoti taikiniams dideliais atstumais bei „kovoti su priešo raketų grėsmėmis“.
„Rusija mus išbando. Jie tikrina mūsų vienybę“, – sakė ji paskutinę minutę surengtoje spaudos konferencijoje, apie kurią buvo paskelbta tik trečiadienio rytą.
Danijos gynybos ministras Troelsas Lundas Poulsenas pažymėjo, kad šis žingsnis žengiamas gynybos vadovo rekomendacija.
Nors M.Frederiksen pripažino, kad padėtis pasaulyje yra rimta, ji pridūrė, kad „šiuo metu konkrečios grėsmės Danijai nėra“.
Tačiau toks žingsnis atspindi suvokiamą saugumo padėties Europoje rimtumą, kai Rusija yra rytuose, o Donaldas Trumpas grasina Danijai iš už Atlanto.
„Ginkluotosioms pajėgoms būtina sugebėti atremti grėsmes, kol jos dar nepasiekė mūsų teritorijos. Reikia suteikti ginkluotosioms pajėgoms tinkamas priemones šiai užduočiai spręsti. Dabar mes tai gauname“, – paaiškino Danijos gynybos vadas Michaelas Hyldgaardas.
M.Frederiksen primygtinai tvirtino, kad šis žingsnis nėra eskalacija, o „politinis pasirinkimas“.
„Mes darome politinį pasirinkimą dėl to, ką reiškia gebėti apsiginti, – kalbėjo ministrė pirmininkė. – Kalbant tiesiai šviesiai, neužtenka turėti oro gynybą, kad apsaugotume nuo to, kas ten yra. Reikia parodyti savo valią, kad galėtume padaryti daugiau“.
Pasak jos, Rusija „nuolat bando peržengti ribas“ ir „nori konflikto su NATO“.
