Tačiau jis įspėjo, kad D. Trumpo pareiškimai nereiškia, jog prezidentas atsisakė ambicijų perimti šios Arkties salos valdymą.
„Kas yra visiškai aišku po šios kalbos, tai, kad prezidento ambicija išlieka nepakitusi“, – žurnalistams Kopenhagoje sakė ministras, turėdamas omenyje D. Trumpo kalbą Pasaulio ekonomikos forume Davose.
„Tai, kad prezidentas tai pasakė apie kariuomenę, žinoma, yra pozityvu, tačiau dėl to problema neišnyksta“, – pridūrė jis.
L. L. Rasmussenas pažymėjo, kad D. Trumpas aiškiai pasakė, jog „geriau turėti, nei nuomotis“, ir pridūrė, kad Baltųjų rūmų šeimininkas nemano, jog Danija galėtų pasirūpinti Grenlandija.
Trečiadienį Davose D. Trumpas pirmą kartą patikino, kad „nenaudos jėgos“, tačiau pareikalavo „nedelsiant pradėti derybas“ dėl Arkties salos įsigijimo iš Kopenhagos.
Po parlamentinio susitikimo su gynybos ministru Troelsu Lundu Poulsenu (Troelsu Lundu Pulsenu), užsienio reikalų ministras pakartojo, kad Grenlandija nėra parduodama.
L. L. Rasmussenas pabrėžė, kad „žmonėmis neprekiaujama. Galima prekiauti tarp žmonių, bet ne žmonėmis“.
Danijos URM taip pat pakartojo, kas buvo sutarta per sausio 14 dieną Vašingtone įvykusį susitikimą tarp jo, Grenlandijos užsienio reikalų ministrės Vivian Motzfeldt (Vivian Mocfelt), JAV viceprezidento JD Vance'o (Dž. D. Vanso) ir JAV valstybės sekretoriaus Marco Rubio (Marko Rubijo).
Susitikimo metu šalys susitarė įsteigti darbo grupę.
„Šis susitarimas numato aukšto lygio diskusijas, siekiant išsiaiškinti, ar galime spręsti Amerikos rūpesčius neperžengdami savo raudonųjų linijų“, – pareiškė L. L. Rasmussenas.
„Niekada nesiderėsime atsisakydami pagrindinių principų. Gyvename 2026 metais, tarptautinėje tvarkoje, pagrįstoje teise, valstybių suverenitetu ir tautų apsisprendimo teise – tvarkoje, kurią po Antrojo pasaulinio karo padėjo kurti pačios Jungtinės Valstijos“, – pridūrė ministras.
