Sekite 15min Google
Tokią S.Cichanouskio reakciją sukėlė Sviatlanos Cichanouskajos vaizdo kreipimasis į buvusius politinius kalinius, pasirašiusius laišką Europos Sąjungai. Opozicijos lyderė padėkojo pasirašiusiesiems ir teigė, kad šį laišką „ir pati pasirašytų“.
Laišką pasirašęs S.Cichanouskis į žmonos žodžius sureagavo ironiškai – esą ji negalėtų jo pasirašyti, nes pati nekalėjo.
Spalio 26 dieną paskelbtame atvirame laiške buvę Baltarusijos politiniai kaliniai ragino Europos Sąjungos, Jungtinės Karalystės, Šveicarijos ir Norvegijos atstovus aktyviau siekti, kad būtų paleisti už grotų likę žmonės.
Jie siūlė pasitelkti įvairias priemones – nuo derybų iki spaudimo ir paskatų, tačiau tiesiogiai panaikinti sankcijų neragino. Laiške taip pat pabrėžta, kad išlaisvinti žmonės neturėtų būti verčiami išvykti iš Baltarusijos ar gyventi bijodami vėl būti suimti.
Iš pradžių laišką pasirašė 73 žmonės, vėliau jų skaičius perkopė 110. Kreipimasis sukėlė nesutarimų tarp Baltarusijos opozicijos atstovų, tad tikėtina, jog S.Cichanouskaja savo vaizdo įrašu mėgino juos sušvelninti.
Tai sukėlė audringą S.Cichanouskio reakciją. Jis viešai užsipuolė žmoną ir ėmė kritikuoti jos sprendimus.
S.Cichanouskio teigimu, 2020 metų rugpjūtį jo žmona turėjo likti Baltarusijoje kartu su šalies žmonėmis, net jei dėl to būtų atsidūrusi už grotų.
„Galbūt tuomet baltarusiai būtų turėję galimybę pasiekti, kad visi politiniai kaliniai, įskaitant mane, būtų paleisti. Jei baltarusiai būtų pamatę, kad kandidatė, už kurią esą balsavo 70 proc. šalies gyventojų, yra kalėjime, argi būtų galėję likti namuose ar tiesiog eiti į darbą, užuot išėję protestuoti ir paskelbę streiką? Manau, kad nebūtų galėję“, – sakė jis.
Pasak S.Cichanouskio, raginti streikuoti reikėjo iškart, tačiau Sviatlana tokį raginimą esą sugebėjo „išspausti iš savęs“ tik 2020 metų spalį.
Jo nuomone, padėtį buvo galima pakeisti tik 2020 arba 2021 metais – sutikti, kad mainais į kalinių paleidimą būtų panaikintos sankcijos.
„Todėl Sviatlana šio laiško negalėjo ir negalės pasirašyti. Pirmiausia jai reikia ten nuvažiuoti“, – pridūrė jis.
S.Cichanouskis teigė nesutinkantis su tuo, kad jo žmonai atsidūrus už grotų protestai būtų likę be lyderės.
Pasak jo, „namų šeimininkę galima išugdyti iki išrinktosios prezidentės lygio“ – išmokyti skaityti iš suflerio, užsienio kalbos, tinkamai spausti ranką ir duoti interviu. Tačiau, jo nuomone, tą patį darbą galėjo atlikti ir kiti.
„Na, nebūtų Cichanouskajos – sėdėtų ji kalėjime. Tai ką, (Valerijus, – 15min) Capkala ar Veranika Capkala nebūtų dirbę šio darbo? Veranika Capkala būtų jį dirbusi, ir Maša (Marija Kalesnikava, – 15min) būtų jį dirbusi“, – tvirtino buvęs politinis kalinys.
Apkaltino žmoną nesiekus jo išlaisvinti iš kalėjimo
Tiesioginėje transliacijoje buvęs politinis kalinys apkaltino savo žmoną 2020–2025 metais nedėjus pastangų, kad jis būtų paleistas iš kalėjimo.
„Gėda, tiesiog gėda apsimesti, kad kažkam atstovaujate ir kažką nuveikėte. Nė vieno politinio kalinio, net savo vyro, neišlaisvinote, Franako Viačorkos biure. Nes jį išlaisvino amerikiečiai“, – pareiškė jis.
S.Cichanouskis taip pat tvirtino, kad į paleidžiamų kalinių sąrašą jį savo iniciatyva įtraukė Baltarusijos valdžia.
Gavau patvirtinimą iš trijų JAV pareigūnų – jau iš trijų, – kad per visus tuos metus mano žmona neinicijavo jokių atskirų derybų nei dėl manęs asmeniškai, nei dėl tinklaraštininkų paleidimo.
„Gavau patvirtinimą iš trijų JAV pareigūnų – jau iš trijų, – kad per visus tuos metus mano žmona neinicijavo jokių atskirų derybų nei dėl manęs asmeniškai, nei dėl tinklaraštininkų paleidimo. Žurnalistai buvo, bet tinklaraštininkų ten net neįtraukė. Net tinklaraštininkų nebuvo, jokių derybų, suprantate? „Nothing“, nieko“, – kalbėjo jis.
Kaip ir kituose pastarųjų mėnesių pasisakymuose, S.Cichanouskis daugiausia kritikavo S.Cichanouskajos biurą. Pagrindine jo figūra jis vadino ne žmoną, o jos patarėją Franaką Viačorką, kurį apibūdino kaip „pilkąjį kardinolą“ ir pašaipiai vadino „Vranaku Viadziorka“.
Grįžo prie tinklaraštininko karjeros
Praėjus maždaug 14 mėnesių po paleidimo į laisvę, S.Cichanouskis grįžo prie veiklos, kuria užsiėmė iki sulaikymo – „YouTube“ kanale „Strana dlia žizni“ rengia tiesiogines transliacijas, kuriose skelbiasi demaskuojantis įvairius veikėjus.
Tačiau dabar jo taikiklyje – ne tik Baltarusijos režimas, bet ir žmonos S.Cichanouskajos biuras, kai kurios užsienyje veikiančios nepriklausomos Baltarusijos žiniasklaidos priemonės, analitikai ir kiti.
Ankstesnėje transliacijoje jis kritikavo ir S.Cichanouskajos politinį legitimumą.
„Akivaizdu, kad dabar ji turi tam tikrą ES pripažinimą, – apie S.Cichanouskają kalbėjo jis tris su puse valandos trukusioje transliacijoje. – Tačiau baltarusių suteikto legitimumo apskritai nėra. Baltarusijoje likę baltarusiai tyliai gyvena, tyli, o daugelis jau net pasigailėjo kadaise balsavę už bendrą opozicijos kandidatę.
Yra užsienyje gyvenančių baltarusių – dauguma dabar tapo apolitiški, įsikūrė, gavo naujus dokumentus, pilietybę, leidimus gyventi ir taip toliau. Jie jau dirba, moka paskolas ir greičiausiai niekur nebeišvyks“, – kalbėjo S.Cichanouskis.
S.Cichanouskis pasiūlė įkurti stebėtojų tarybą, kurią sudarytų „buvę kandidatai į prezidentus, protestų lyderiai ir revoliucijos simboliai“. Šią struktūrą, pasak jo, būtų galima pavadinti Jungtiniu demokratinių jėgų biuru.
„Kas yra Sviatlana Cichanouskaja? Ji buvo techninė kandidatė, už kurią balsavo visi Lukašenkai nepritarę baltarusiai.
Asmeniškai Sviatlaną palaikiusiųjų dalis buvo menkutė, nes niekas jos net nepažinojo. Žinojo tik tiek, kad ji – tinklaraštininko, tikrojo kandidato Siarhejaus Cichanouskio, kurio Centrinė rinkimų komisija neįregistravo, žmona, – pareiškė jis. – Būtent todėl Sviatlana, suklastojusi duomenis ir mano iniciatyvinę grupę pateikusi kaip savo, užsiregistravo kandidate.
O įregistravo ją todėl, kad ji nekėlė jokios grėsmės režimui – neturėjo nei šalininkų, nei politinės patirties, nieko“, – aiškino buvęs politinis kalinys.
Jo nuomone, prie Jungtinio demokratinių jėgų biuro galėtų prisijungti 2020 metų rinkimų kampanijos dalyviai Viktaras Babaryka, Valerijus ir Veranika Capkalos, Siarhejus ir Sviatlana Cichanouskiai, taip pat politikai Zianonas Pazniakas, Pavelas Seviarynecas, Pavelas Latuška ir Mikalajus Statkevičius.
„Tuomet galėtume kalbėti gal ir ne apie visišką legitimumą, bet jau apie tokį, kurį suteiktų patys baltarusiai“, – teigė jis.
