Šaltinių teigimu, JAE centrinio banko vadovas Khaledas Mohammedas Balama iškėlė valiutos apkeitimo klausimą. Tai įvyko praėjusią savaitę Vašingtone vykusiuose susitikimuose su Federalinės rezervų sistemos ir JAV iždo departamento atstovais, įskaitant jo sekretorių Scottą Bessentą.
Abu Dabis pabrėžė, kad jiems pavyko išvengti skaudžiausių ekonominių konflikto padarinių, tačiau jiems vis dar gali prireikti finansinės pagalbos.
Pokalbiuose pabrėžtas JAE susirūpinimas, kad karas gali smarkiai pakenkti jų ekonomikai ir pasaulinio finansų centro statusui, išeikvoti užsienio valiutos atsargas ir atbaidyti investuotojus.
Be kita ko, karas padarė žalos JAE naftos ir dujų infrastruktūrai, ir šalis neteko galimybės parduoti naftą tanklaiviais, kurie iki karo plaukdavo per Hormuzo sąsiaurį. Tai savo ruožtu iš JAE atėmė pagrindinį dolerių įplaukų šaltinį.
„The Wall Street Journal“ šaltiniai nurodė, kad JAE valdžios institucijos dar neišsiuntė oficialaus prašymo dėl valiutų apsikeitimo linijos, kuri leistų šalies centriniam bankui nebrangiai gauti dolerių savo valiutai palaikyti arba užsienio valiutos atsargoms sustiprinti likvidumo krizės atveju. Derybų metu JAE šį pasiūlymą pateikė kaip preliminarų ir prevencinį.
Tačiau Emyratų atstovai taip pat teigė, kad būtent JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimas įtraukė jų šalį į pražūtingą konfliktą, kurio pasekmės dar gali būti juntamos ilgai.
JAE atstovai pridūrė, kad, jei JAE pritrūks dolerių, šalis gali būti priversta naftos pardavimams ir kitiems sandoriams naudoti Kinijos juanį arba kitų šalių valiutas. Toks scenarijus kelia paslėptą grėsmę JAV doleriui, kuris užima dominuojančią padėtį tarp pasaulio valiutų iš dalies dėl to, kad beveik išimtinai naudojamas naftos sandoriams.
Balandžio 20 d., pirmadienį, Pakistane turėtų įvykti antrasis JAV ir Irano derybų raundas.
Dieną prieš tai JAV prezidentas D.Trumpas paskelbė ultimatumą Teheranui, reikalaudamas sudaryti naują susitarimą, ir pažadėjo, kad atsisakymo atveju bus sunaikinta kritinė šalies infrastruktūra. Jis patikslino, kad duoda Iranui laiko, kol bus baigtos derybos Pakistane.
Tačiau sekmadienio vakarą Iranas atsisakė surengti antrąjį taikos derybų raundą. Pagrindine demaršo priežastimi Teheranas nurodė nerealius Vašingtono reikalavimus ir tebesitęsiančią jūrų blokadą.
-
Kas dabar vyksta Hormuzo sąsiauryje
-
Libano prezidentas viliasi derybomis su Izraeliu užbaigti karo veiksmus ir okupaciją
-
Kataras skelbia apie užsienio aviakompanijų skrydžių „laipsnišką atnaujinimą“
-
„Putinas iš jūsų daro kvailį“: demokratai išplūdo Trumpą dėl nuolaidos Rusijai
-
„Hezbollah“: grupuotė pralauš Izraelio „geltonąją liniją“
-
Aviacijos institucija: Irano sostinėje atidaromi pagrindiniai oro uostai
