Tačiau 65 proc. apklaustųjų prieštarauja, kad šalia būtų pastatyti ženklai, informuojantys apie J.Stalino nesėkmes ir nusikaltimus. Apklausą atliko Valstybinis Visos Rusijos viešosios nuomonės studijų centras.
57 proc. J.Stalino garbei skirtų paminklų statymo rėmėjų mano, „kad tai – mūsų istorijos dalis, kurią mūsų vaikai turi žinoti“.
18 proc. buvusio Sovietų Sąjungos lyderio biustus ir paveikslus norėtų matyti todėl, kad „jo dėka (rusai) nugalėjo Didžiajame Tėvynės kare“.
Taip rusai vadina Antrojo pasaulinio karo dalį (nuo 1941 m. birželio 22 d. iki 1945 m. gegužės 9 d.), kurioje dalyvavo Sovietų Sąjunga.
Dar 9 proc. apklaustųjų mano, kad J.Stalinas „padarė daug gero šaliai“, o 8 proc. teigia, kad jis „pakėlė šalį, padarė ją didžią“.
Tik 5 proc. norinčiųjų matyti daugiau J.Stalinui skirtų paminklų tvirtina, kad „prie Stalino buvo tvarka“, o 4 proc. apklaustųjų laiko jį „didžiu vadu, didžiu žmogumi“.
42 proc. apklaustųjų J.Stalino atminimo ženklo atsiradimą kaimyniniame name vertintų teigiamai, 21 proc. – neigiamai. O 33 proc. respondentų sakė, kad toks atvejis jiems nesukeltų nei teigiamų, nei neigiamų emocijų.
Aktyviausiai „už“ pasisakė jaunimas, o pagyvenę žmonės nesutinka, kad šalyje reikėtų daugiau J.Stalino atminimo ženklų.
Birželio pabaigoje atliktos apklausos duomenimis, rusai iškiliausia šalies istorine asmenybę laiko J.Staliną. Jis surinko 38 proc. balsų. V.Putiną kartu su visame pasaulyje žinomu rusų poetu A.Puškinu tarp iškiliausių veikėjų paminėjo po 34 procentus respondentų.
Istorikai skaičiuoja, kad dėl J.Stalino vykdomų represijų buvo nužudyta maždaug 20 mln. žmonių.
