Britanijos tyrėjų nuomone, šio paradokso priežastis yra tai, jog norint didinti biokuro dalį bendrame energetikos išteklių kiekyje, būtina iškirsti milijonus hektarų miškų, kad jų vietoje galėtų būti auginami augalai, iš kurių ir gaminamas šis kuras.
Mokslininkų skaičiavimais, naudojant degalus, pavyzdžiui, iš palmių aliejaus, šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetama iš kiekvieno litro degalų 31 proc. daugiau, tuo tarpu, pagal Europos Sąjungos (ES) reikalavimus, naudojant biokurą, tokių išmetalų turi, priešingai, sumažėti 35 procentais.
Tokių pačių problemų iškyla ir naudojant augalinę žaliavą sojų ir rapsų sėklų kurui.
Kaip praneša „The Times“, ES surengė savus šios problemos tyrimus, bet atsisako skelbti jų rezultatus.
