„Įsakiau lėktuvnešiui „Charles de Gaulle“ (...) ir lydinčioms fregatoms nustatyti kursą Viduržemio jūros link“, – sakė jis per televiziją, praėjus dienai po to, kai įspėjo apie riziką, kad konfliktas gali peržengti Europos sienas.
Lėktuvnešis „Charles de Gaulle“ buvo atšauktas iš dislokacijos Šiaurės Atlante ir nukreiptas į Viduržemio jūros rytinę dalį. Praėjusią savaitę jis buvo užsukęs į Švedijos Malmės uostą.
E.Macronas teigė taip pat siunčiantis papildomus oro gynybos dalinius į Kiprą, kur pirmadienį Irano gamybos dronai smogė Didžiosios Britanijos Karališkųjų oro pajėgų (RAF) Akrotyrio bazei šioje saloje.
„Be jau esamų pajėgų, pastarosiomis valandomis regione dislokuota naikintuvų „Rafale“, oro gynybos sistemų ir radiolokacinių orlaivių“, – sakė jis.
Prezidentas nurodė, kad fregata „Languedoc“ ir „papildomos oro gynybos priemonės“ Kiprą turėjo pasiekti jau antradienį. Didžioji Britanija taip pat dislokavo karo laivą prie Kipro krantų.
Tikimasi, kad „Charles de Gaulle“ rytinę Viduržemio jūros dalį pasieks per 10 dienų. Iš ten 20 laive esančių naikintuvų „Rafale“ kartu su dviem radiolokatorių lėktuvais „Hawkeye“ padės užtikrinti oro erdvės saugumą.
„Šiandien Hormūzo sąsiauris yra faktiškai uždarytas. Per šį sąsiaurį gabenama apie 20 proc. pasaulio naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų, – sakė E.Macronas. – Sueco kanalui ir Raudonajai jūrai taip pat kyla didelė įtampa ir grėsmė.“
