Valstybei priklausanti Kozlodujaus atominė elektrinė sumažins vieno iš dviejų veikiančių reaktorių galią maždaug 120 megavatų dėl „precedento neturinčio ir kritinio“ vandens lygio kritimo Dunojaus upėje, nurodė ministerija.
Kozlodujaus elektrinė, užtikrinanti daugiau nei trečdalį elektros energijos tiekimo šalyje, aušinimui naudoja Dunojaus vandenį.
Gamybos mažinimas skirtas „užtikrinti saugų elektrinės veikimą“, teigė ministerija ir pridūrė, kad prognozės dėl upės vandens lygio Bulgarijoje „toliau rodo mažėjimo tendenciją“.
Pasak ministerijos, tai bus pirmas kartas, kai elektrinės galingumas bus sumažintas dėl „ekstremalių oro ir hidrologinių sąlygų“ nuo pat jos veiklos pradžios prieš 52 metus.
Rumunija ir Vengrija taip pat neseniai sumažino savo branduolinės energijos gamybos apimtis dėl žemo Dunojaus vandens lygio.
Rugpjūčio 13 d. Rumunija visiškai sustabdė Černavodės elektrinę, kuri paprastai šalyje pagamina penktadalį elektros energijos. Tuo metu Vengrija stengiasi išvengti visiško Pakšo elektrinės, kurios galingumas nuo liepos pabaigos smarkiai sumažėjo, uždarymo. Siekiant išlaikyti elektrinės veikimą, Vengrijoje buvo pastatytas upės vagos slenkstis ir iš dalies panardintos dvi akmenimis pakrautos baržos, kad pakiltų vandens lygis.
Ketvirtadienį Vengrijos ministras pirmininkas Peteris Magyaras (Pėteris Madjaras) pareiškė, kad sekmadienį elektrinė vėl paleis turbinas, o kitą savaitę turėtų grįžti prie visos galios gamybos.
Kitose Europos šalyse situacija taip pat yra sudėtinga. Šveicarijos šiaurėje esanti Beznau branduolinė elektrinė birželį buvo sustabdyta dėl aukštos upės vandens temperatūros, o Prancūzija taip pat sumažino kelių reaktorių galią dėl karščio bangos.
Bulgarijos elektrinė turi du 1000 megavatų galios reaktorius. Ministerija teigė, kad elektrinė turi savo siurblinę Dunojaus krante, kuri iki šiol apsaugojo ją nuo būtinybės mažinti gamybos apimtis.
Ekspertų teigimu, sausrą Europoje dar labiau sustiprino žmogaus sukeltos klimato permainos, ir jie įspėja, kad problema dar labiau paaštrės.
