„Bet kurioms aplinkybėms esant, būtina sušaukti neeilinę parlamento sesiją, nes Nacionalinio saugumo ir gynybos taryba ką tik priėmė sprendimą įvesti nepaprastąją padėtį nukentėjusiose (nuo potvynio) teritorijose. Galiojantys nepaprastosios padėties įstatymai reikalauja, kad tokį sprendimą parlamentas patvirtintų per dvi diena“, – sakė A.Jaceniukas žurnalistams Kijeve po tarybos posėdžio.
Per potvynius Vakarų Ukrainoje jau žuvo 26 žmonės, tarp jų – penki vaikai, dar dešimtys laikomi dingę be žinios, praneša BBC naujienų svetainė. Pastarosiomis dienomis dėl liūčių vandens lygis upėse kai kur pakilo iki 9–10 metrų. Po vandeniu atsidūrė daugiau kaip 40 tūkst. gyvenamųjų namų, išplauta tūkstančiai kilometrų kelių, sugriauta šimtai trobesių. Iš viso iš apsemtų rajonų evakuota apie 15 tūkst. žmonių.
Stichijos padaryti nuostoliai, įvairiais vertinimais, siekia nuo 600 mln. iki milijardo dolerių.
Labiausiai nukentėjusiose Ivano-Frankovsko, Lvovo, Užkarpatės, Ternopilio, Černovscų srityse užlieta virš 40 tūkstančių gyvenamųjų namų. Dėl įsisiautėjusios stichijos laikinai uždaryti kai kurie Moldovos ir Ukrainos pasienio postai.
Pasak specialistų, tai rimčiausias potvynis per paskutinįjį šimtmetį.
Pakilęs Dniestro vanduo grasina užtvindyti ne tik Ukrainą, bet ir Moldovą su Rumunija.
Kai kurie nukentėjusių sričių rajonai prezidento Viktoro Juščenkos įsaku 90 dienų paskelbti nepaprastosiomis ekologinėmis zonomis.
Iki rugpjūčio 15 d. būtina imtis būtinų priemonių gaivalinės nelaimės padariniams likviduoti.
Lietuvos ambasada, pasak spaudos pranešimo, Ukrainoje ragina savivaldybes, verslininkus ir visus geros valios žmones padėti nukentėjusiai Vakarų Ukrainai.
Nuo potvynių nukentėjusiems žmonėms reikalinga skubi pagalba: maistas, drabužiai, vaistai, palapinės, nakvynės reikmenys, pinigai.
Lietuvoje paramą nukentėjusiems nuo šios stichinės nelaimės žmonėms renka ir koordinuoja Taraso Ševčenkos labdaros ir paramos fondas.
