Naujienų portalą msnbc.com per 48 valandas pasiekė 2000 skaitytojų nuomonių apie tai, kaip šie vertina finansinės pagalbos planą ir JAV ekonomiką apskritai. Be to, savo laiškuose amerikiečiai rašo ir tai, kaip dabartinė situacija atsiliepia jų kasdieniam gyvenimui.
Dauguma žmonių išreiškė baimę dėl tokių staigių ir netikėtų finansinės krizės pasekmių. Gyventojai neteko namų, kai kuriems iškilo sunkumų su pensijų kaupimu, maža to, auga ir infliacija.
Bene labiausiai depresines amerikiečių nuotaikas veikia nuojauta, jog tolsta jų amerikietiškoji svajonė.
Anita Vasquez iš Albuquerque sako: „Turėjau atisakyti savo pensijų kaupimo fondo, kad galėčiau sudurti galą su galu.“ Prieš metus netekusi pastovaus darbo, 54 metų moteris pasipiktinusi milijardine parama privačiam Wall Street kapitalui.
Panašūs atsiliepimai girdimi iš daugelio JAV kampelių.
Dauguma žmonių baiminasi dėl tokių staigių ir netikėtų finansinės krizės pasekmių. Gyventojai neteko namų, kai kuriems iškilo sunkumų su pensijų kaupimu, maža to, auga infliacija.
Patricia Lacroix iš Masačūsetso guodžiasi, kad nors ji jau yra sulaukusi garbingo 70 metų amžiaus, moteris negali sau leisti ramiai džiaugtis užtarnautu poilsiu. Vis dar dirbanti P. Lacroix įsitikinusi, kad finansinė krizė kilo dėl galingųjų gobšumo ir korupcijos valdžioje. Moters nuomone, pirmiausiai reikėtų gelbėti vidurinįjį visuomenės sluoksnį.
„Mano didžiausias rūpestis yra išleisti savo sūnų į koledžą,“ – sako Covingtone, Luizianos valstijoje, gyvenanti Angelka Cilluffa. Moteris nerimauja, kad gerai besimokantis jos sūnus dėl finansinio šalies nepritekliaus paprasčiausiai negalės gauti stipendijos ar paskolos mokslams.
Daugelyje amerikiečių atsiliepimų pastebimas ypač stiprus nepasitikėjimo ir nusivylimo jausmas.
„Per dvi savaitė mano pinigai pensijų fonde nuvertėjo 20 proc. Kas toliau?“ – retoriškai klausia Paulas Frongillo.
Kiti žmonės susirūpinę, kadangi nežino, kas tiksliai sudaro 700 mlrd. dolerių pagalbos planą, ir ar jis kiek nors palengvins eilinių amerikiečių gyvenimą.
Nors tai, jog aukščiausio lygio derybos vyksta už uždarų durų, nėra neįprasta praktika, visgi skaidrumo trūkumas planuojant tokį ambicingą projektą tik didina nepasitikėjimą ir įtampas visuomenėje.
Richardui Jurado atrodo įtartina, kodėl finansinės pagalbos planas buvo pristatytas taip netikėtai ir spontaniškai. „Rodos, jog Wall Street gigantai žinojo, jog valdžia vis vien juos išgelbės.“
Vyrą taip pat erzina tai, jog ant liberalizmo pamatų pastatyta šalies ekonomika vis dažniau tampa pavaldi valstybiniam aparatui. R. Jurado nuomone, laisva rinka pati sutvarkytų iškilusius sunkumus – silpnesnius pašalintų, tačiau nebūtų aukojama verslo laisvė.
Billas Demarsas iš Mičigano primena, jog JAV valdžia kasmet išleidžia milijardus dolerių skirdama finansinę pagalbą kitoms šalims ir, žinoma, „maitindama“ nepasotinamą karo mašiną. B. Demarso teigimu, valdžia, svarstydama tokius ambicingus finansinius projektus, pirmiausiai turėtų galvoti apie nacionalinius JAV interesus, o tik paskui užsiiminėti filantropine veikla ar geopolitiniais žaidimais.
Teksasietis Dwaine‘as Pope‘as įsitikinęs, kad nerimauti pastarosiomis derybomis verčia tai, jog jose visos dalyvaujančios pusės turi savo interesų. Todėl, anot jo, reikėtų nešališkos ir nepolitinės piliečių grupės, kurie nebūtų varžomi nuolatinių tarpusavio nesutarimų mentaliteto.
„Mes esame sąžiningi ir sunkiai dirbantys žmonės, todėl tikrai nusipelnėme geresnio gyvenimo,“ – sentimentaliai savo mintis užbaigia amerikietis.
