Nuo 1979 metų islamo revoliucijos, per kurią buvo nuverstas JAV remiamas šachas Mohammadas Reza Pahlavis (Mohamadas Reza Pahlavis), Jungtinės Valstijos ir kitos Vakarų šalys Iranui taiko turto įšaldymą ir plataus masto sankcijas.
Penktadienį transliuotame interviu buvęs Islamo revoliucijos sargybos korpuso vadas ir Irano aukščiausiojo lyderio patarėjas Mohsenas Rezaei (Mohsenas Rezajis) teigė, kad derybos žlunga dėl Irano turto atlaisvinimo.
„Jei jis (D. Trumpas) nori pasiekti susitarimą su Iranu, šie 24 mlrd. dolerių (20,4 mlrd. eurų) yra pasitikėjimo, kurį Iranas nori turėti su D. Trumpu, išbandymas“, – sakė jis televizijai CNN, remiantis kanalo pateiktu jo pastabų vertimu į anglų kalbą.
„Tai išbandymas, kurį amerikiečiai turi išlaikyti, ir kelias bus atvertas“, – sakė jis ir pridūrė, kad „tai mūsų pačių, o ne amerikiečių pinigai“.
Nors oficialių duomenų apie bendrą įšaldyto Irano turto sumą nėra, žiniasklaidos pranešimuose skaičiuojama, kad ji siekia nuo 100 mlrd. iki 123 mlrd. dolerių (nuo 85 iki 104 mlrd. eurų).
Susitarimą baigti karą Iranas sieja su keliais reikalavimais, įskaitant įšaldytų lėšų atlaisvinimą.
Kovos prasidėjo vasario 28 dieną, kai Izraelio remiamos Jungtinės Valstijos užpuolė Iraną ir nužudė buvusį aukščiausiąjį lyderį ajatolą Ali Khamenei (Ali Chamenei) bei kelis aukšto rango kariuomenės vadus.
Dėl šių išpuolių Iranas sudavė atsakomuosius raketų ir dronų smūgius Izraeliui bei JAV sąjungininkams Persijos įlankoje.
Balandžio 8 dieną įsigaliojo paliaubos, tačiau diplomatinės pastangos visam laikui užbaigti karą kol kas nedavė rezultatų.
Tarp savo sąlygų Iranas taip pat pareikalavo nutraukti karo veiksmus visuose frontuose, įskaitant Libaną, kur Teherano remiami „Hezbollah“ kovotojai kovoja su Izraeliu.
Nepaisant paliaubų, įtampa tarp Teherano ir Vašingtono išlieka didelė.
M. Rezaei įspėjo, kad Iranas „išplės karą“ už Persijos įlankos ribų, jei Jungtinės Valstijos atnaujins karo veiksmus, ir taip suteiks „karui kitą dimensiją“.
Tačiau jis pridūrė, kad „karo tikimybė yra maža“.
