Pagrindinė išvykimo priežastis – staigus kainų, visų pirma būsto, augimas: infliacija artėja prie 33 proc., o metinis nekilnojamojo turto kainų augimas, pagal Turkijos centrinio banko duomenis, viršijo 30 proc.
Dar visai neseniai Turkija buvo viena iš pagrindinių šalių, į kurias rusai išvyko po to, kai Vladimiras Putinas pradėjo plataus masto karą su Ukraina. Tačiau nuo 2024 m. žiniasklaidoje vis dažniau pasirodo pranešimų apie priešingą tendenciją – rusų piliečių išvykimą iš šalies. Anksčiau išvykimas daugiausia palietė išvykusius po plataus masto invazijos, o dabar, kaip pažymi leidinys, išvyksta ir žmonės, kurie gyveno Turkijoje dar gerokai prieš Rusijos įsiveržimą į Ukrainą.
Turkija nepratęsia leidimo gyventi
„Izvestija“ apklausė keletą rusų, kurie jau išvyko arba pažįsta tuos, kurie paliko šalį. Daugelis nurodo, kad, be aukštų kainų ir problemų dėl būsto prieinamumo, didelių sunkumų kelia leidimo gyventi pratęsimas.
„Daugeliui mano pažįstamų, gyvenančių turistinėje zonoje (Antalija, Alanija), taip pat Stambule, nepratęsia leidimo gyventi. Tuo tarpu žmonės gyveno Turkijoje 5–10 metų. Leidimą gyventi gali atsisakyti pratęsti net jei turite nuosavybės teisę į būstą. Gyventi be leidimo reiškia būti nelegalu. Ne visi yra tam pasirengę“, – pasakojo Stambulo gyventoja Irina Nepliujeva.
Rusijos ambasada Ankaroje atkreipia dėmesį ir į kitus apribojimus: kai kurie rajonai tapo neprieinami užsieniečiams, norintiems įsigyti ar išsinuomoti nekilnojamąjį turtą, atvykėliams padidinti mokesčiai, sugriežtinta migracijos kontrolė. Be to, 2024 m. rugpjūčio mėn. Turkijos vidaus reikalų ministras įspėjo, kad valdžia nustos išduoti turistinius leidimus gyventi.
Grįžta į Rusiją, vyksta į Serbiją ir Portugaliją
Šios sunkumai verčia dalį rusų grįžti į tėvynę, o dalį – rinktis naujas persikėlimo kryptis. Tarp populiariausių šalių minimos Serbija, Portugalija, Ispanija, kai kurie išvyksta į Sakartvelą. Tuo tarpu išvykstantieji skundžiasi ne tik finansinėmis ir biurokratinėmis problemomis, bet ir paslaugų kokybės prastėjimu, ilgomis eilėmis ligoninėse, šiukšlėmis gatvėse ir rūkymu viešose vietose, praneša „Izvestija“.
Didžiausia rusų emigracija
Leidinys „The Economist“ anksčiau rašė, kad, vertinant pagal mastą, politinė emigracija iš Rusijos po 2022 m. vasario 24 d. tapo masyviausia nuo 1920-ųjų. Remiantis straipsnyje pateiktais projekto „Re: Russia“ duomenimis, daugiausia emigrantų priėmė Kazachstanas ir Serbija – po 150 tūkst. žmonių kiekviena, apie 100 tūkst. išvyko į Armėniją, 90 tūkst. – į Turkiją, daugiau nei 70 tūkst. – į Izraelį, beveik 60 tūkst. – į ES šalis ir apie 30 tūkst. – į JAV.
Žurnalas taip pat remiasi „Rosstat“ duomenimis, pagal kuriuos iki karo pradžios per Putino valdymo laikotarpį Rusiją paliko 1,6–2 mln. žmonių, o po plataus masto invazijos – maždaug pusė šio skaičiaus.
Projektas „Takije dela“ pateikia didesnį skaičių – nuo 1999 iki 2021 m. iš Rusijos išvyko daugiau nei 5 mln. žmonių. Atsižvelgiant į neseniai įvykusią emigraciją, bendras išvykusiųjų skaičius dabar gali viršyti 6 mln.
