Sekite 15min Google
Šį pareiškimą jis išsakė Kinijai pasitelkiant karinį spaudimą savo teritorinėms pretenzijoms pagrįsti.
Taivano 23 mln. gyventojų nuolat gyvena Kinijos puolimo grėsmės akivaizdoje, šiai tvirtinant, kad sala yra jos teritorijos dalis, ir grasinant panaudoti jėgą jai aneksuoti.
„Mūsų tikslas, didinant investicijas į krašto apsaugą, yra ne provokuoti, o atgrasyti karą“, – sakydamas kalbą Taivano nacionalinės dienos proga pareiškė prezidentas Lai Ching-te.
Kelios viena po kitos dirbusios administracijos didino karines išlaidas, Taivanui gerinant savo kovinius pajėgumus, kad būtų išvengta galimos Kinijos invazijos, ir siekiant parodyti JAV, jog į savo gynybą sala žiūri rimtai.
Lai vyriausybė 2027 metais numatė rekordines 1,1 trln. Naujųjų Taivano dolerių (apie 30,7 mlrd. eurų) gynybos išlaidas, kurios sudaro daugiau kaip 3 proc. BVP.
„Mes nesiekiame hegemonijos ir nesiekiame dominuoti prieš kitus“, – kasmetinėje kalboje priešais Prezidentūrą Taibėjuje sakė prezidentas, susirinkus tūkstančiams žmonių, tarp jų ir užsienio diplomatams.
„Vis dėlto taika negali remtis vien tik troškimais, o tolerancija negali tapti pretekstu agresoriams kėsintis dar toliau“, – pažymėjo Lai Ching-te, atkreipdamas dėmesį, kad Kinija toliau „daro spaudimą karinėmis ir pilkosios zonos priemonėmis, bandydama pakeisti status quo Taivano sąsiauryje“.
Prezidentas palankiai įvertino JAV ir Kinijos derybas, tačiau pabrėžė, jog „turi būti gerbiama Taivano žmonių teisė egzistuoti“.
Vašingtono ir Taibėjaus pareigūnai ne kartą teigė, kad JAV politika Taivano atžvilgiu nepasikeitė valdant prezidentui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui), kurio pasisakymai kartais kėlė nerimą.
„JAV parama yra itin svarbi“
Jungtinės Valstijos beveik prieš 50 metų nutraukė oficialius diplomatinius santykius su Taibėjumi ir užmezgė juos su Pekinu, tačiau Vašingtonas išlieka svarbiausias Taibėjaus saugumo rėmėjas.
D. Trumpo gegužę, po Pekine įvykusio susitikimo su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu (Si Dzinpingu), išsakyta prielaida, kad JAV ginklų pardavimas Taivanui galėtų tapti derybų su Kinija objektu, sukėlė nerimą visame pasaulyje.
Taivanas laukia D. Trumpo parašo dėl 14 mlrd. dolerių (apie 12,49 mlrd. eurų) vertės ginklų sandorio, į kurį įtrauktos ir JAV gaminamos oro gynybos sistemos „Patriot“.
Prieš pat plačią Lai kalbą, kurioje taip pat buvo aptarti būsto problemų ir mažėjančio gyventojų skaičiaus klausimai, virš sostinės praskrido Taivano naikintuvai ir du sraigtasparniai „Chinook“, nešantys milžiniškas Taivano vėliavas.
„Tikrai galima pajusti Taivano visuomenės šilumą“, – teigė 70 metų Feng Jing-hengas (Feng Dzinghengas), stebėjęs karinį paradą ir šokių pasirodymus.
Nacionalinio Taivano universiteto politologas Tao Yi-fengas (Tao Ifengas) pareiškė, kad Lai kalba buvo „palyginti nuosaiki“ ir vargu ar sulauks „atviros Pekino reakcijos“.
Šeštadienio minėjimais pažymimos 115-osios Kinijos Čingų dinastijos nuvertimo ir po to sekusio Kinijos Respublikos įkūrimo metinės.
Parlamento pirmininkas Han Kuo-yu (Han Guoju), kuris yra vyresnysis pagrindinės opozicinės, glaudesnius ryšius su Kinija palaikančios partijos narys, sakė, kad „JAV parama Taivano saugumui yra itin svarbi“, tačiau atkreipė dėmesį į istorinius ir kultūrinius ryšius su Kinija.
„Didžioji dauguma Taivano tėvynainių nenori karo; jie nori gyventi ramiai ir tikisi taikių ryšių per sąsiaurį“, – Nacionalinės dienos renginyje kalbėjo Han Kuo-yu.
