Europos Komisijos ataskaita rodo, kad net 5% darbo jėgos Airijoje yra kilę būtent iš naujųjų ES narių.
Tai daug daugiau nei antroje vietoje pagal tų dešimties valstybių imigrantų skaičių atsidūrusioje Jungtinėje Karalystėje, kur minėtų šalių imigrantai sudaro 1,2% darbingo amžiaus gyventojų.
Austrijoje ir Liuksemburge irgi įsidarbino nemažai naujųjų ES šalių atstovų, bet nepalyginamai mažiau nei JK ir Airijoje. Tačiau žvelgiant į visas kitas Sąjungos senbuves matosi, kad naujokių piliečių dalis jų darbo rinkose visai nedidelė. Net ir Švedijoje, kuri nuo pat pradžių netaikė jokių darbo jėgos mobilumo apribojimų, darbuotojai iš šalių prisijungusių prie ES prieš ketverius metus sudarė tik 0,1% visos šalies darbo jėgos.
Tyrimas taip pat atskleidė, kad beveik visose šalyse narėse imigrantai iš trečiųjų šalių gerokai pranoksta imigrantų iš ES naujokių skaičių. Išimtys šiuo atveju yra tik Airija ir Liuksemburgas.
Airija tapo antra pagal populiarumą lenkų emigrantų šalimi. 17% lenkų emigrantų išvyko būtent į žaliąją salą, maždaug 60 procentų jų išvyko į Didžiąją Britaniją, o dar 11% pasirinko Vokietiją.
Panašu, kad dešimties ES naujokių gyventojų emigracija visgi bus tik laikina. Jau dabar nemaža dalis Centrinės ir Rytų Europos darbuotojų palieka Airiją bei JK, grįždami į savo gimtuosius kraštus arba iškeliaudami laimės ieškoti į kitas valstybes.
„Sunku tikėtis darbo jėgos iš dešimties naujųjų ES valstybių bangos ateityje. Srautų pikas į Airiją ir JK buvo 2006 metais ir žymiai ėmė mažėti 2007 metais ir pirmąjį 2008 metų ketvirtį“ – teigiama EK pranešime.
Komisija taip pat padarė išvadą, kad po ES plėtros įvykęs darbo jėgos judėjimas iš esmės turėjo teigiamą poveikį senbuvių ekonomikoms.
Migrantų iš 10 naujųjų ES valstybių dalis senbuvių šalių darbo rinkose:
Airija - 5,0%;
Jungtinė Karalystė - 1,2%;
Liuksemburgas - 0,5%;
Austrija - 0,4%;
Belgija - 0,1%;
Švedija - 0,1%;
Italija - 0,1%;
Danija - 0,1%;
Suomija - 0,1%;
Vokietija - 0,1%.
