Ministrai taip pat sieks sužinoti iš savo JAV kolegos, ar šalies prezidentas Donaldas Trumpas tikrai ketina nutraukti branduolinį susitarimą su Iranu, ir kaip jis rengiasi planuojamam susitikimui su Šiaurės Korėjos lyderiu.
Galingiausių pasaulio demokratinių valstybių atstovai renkasi pasirengti birželį vyksiančiam G7 viršūnių susitikimui Kanados Kvebeko provincijoje esančiame Šarlevojaus mieste, tačiau Rusija tikrai niekur nedings iš lyderių galvų.
JAV valstybės sekretoriaus pareigas laikinai einančio Johno Sullivano pirmasis dvišalis susitikimas Toronte vėlų šeštadienio vakarą buvo su Ukrainos užsienio reikalų ministru Pavlo Klimkinu. Po susitikimo nė vienas iš pareigūnų su žurnalistais nebendravo.
Iš P.Klimkino J.Sullivanas veikiausiai sužinojo apie Kijevo mėginimus susigrąžinti rytinių teritorijų kontrolę, kuri šiuo metu yra Rusijos remiamų separatistų rankose, ir apie Krymą, kurį Maskva yra aneksavusi.
Sekmadienį Kanados užsienio reikalų ministrė Chrystia Freeland rengia darbinius pietus, kuriuose dalyvaus G7 kolegos bei Europos Sąjungos atstovas. Jų metu bus kalbama apie Rusijos ir Ukrainos krizę.
Nervus paralyžiuojančios medžiagos
G7 šalių sostinės nerimauja dėl Rusijos vaidmens remiant Sirijos lyderio Basharo al Assado režimą šalyje vykstančiame brutaliame pilietiniame kare. Nerimą kelia ir incidentas, kai Didžiojoje Britanijoje buvo apnuodytas iš Rusijos pabėgęs šnipas bei jo dukra.
Pirmadienį užsienio reikalų ministrai išplatino bendrą pranešimą, kuriame paragino Kremlių atsakyti į visus „klausimus, susijusius su incidentu“, ir „atskleisti visą informaciją apie anksčiau nedeklaruotą „Novičiok“ programą“.
„Novičiok“ yra grupė mirtinų cheminių jungtinių, kurie, kaip skelbiama, buvo sukurti Sovietų Sąjungoje 8-e ir 9-e praėjusio amžiaus dešimtmečiais. Britai įtaria, kad būtent tokia medžiaga kovą Jungtinės Karalystės Solsberio mieste buvo apnuodytas buvęs Rusijos šnipas Sergejus Skripalis ir jo dukra Julija.
Po pietų ministrai taip pat rinksis į susitikimą dėl Šiaurės Korėjos ir branduolinių ginklų neplatinimo.
Praėjusį mėnesį įvyko bene didžiausią nuostabą per kelis dešimtmečius sukėlęs įvykis, kai D.Trumpas priėmė Pchenjano ekscentriškojo autokrato Kim Jong Uno kvietimą susitikti ir aptarti branduolinį nusiginklavimą.
Griežtesnė branduolinių ginklų kontrolė
G7 šalys remia pastangas įtikinti Šiaurės Korėjos lyderį nutraukti savo mėginimą susikurti strateginį branduolinių raketų arsenalą, tačiau taip pat nori daugiau apie tai sužinoti iš Jungtinių Valstijų pusės.
Kim Jong Unas neabejotinai turės reikalavimų Vakarams, ir sąjungininkai nori užsitikrinti, jog D.Trumpas per daug nenuolaidžiautų, kad būtų pasiektas istorinis susitarimas.
Po susitikimo su Šiaurės Korėja bus rengiamas 2015 metais su Iranu branduolinį susitarimą pasirašiusių šalių – JAV, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Rusijos ir Kinijos – atstovų susitikimas.
Amerikos prezidentas jau anksčiau grasino pasitraukti iš šio susitarimo, jeigu Europos šalys nesutiks papildyti susitarimo ir numatyti griežtesnės Irano raketų programos bei jos būsimų galimybių grįžti prie urano sodrinimo kontrolės.
Tačiau JAV partneriai ir toliau mano, kad pasiektas pagrindinis susitarimas yra geriausias būdas neleisti Teheranui pasigaminti atominės bombos, ir nepraleis progos paraginti J.Sullivaną įtikinti D.Trumpą, kad šis keistų savo poziciją.
Susitikimas Toronte J.Sullivanui veikiausiai bus paskutinis aukščiausio lygio tarptautinis susitikimas, nes jį netrukus šiame poste pakeis buvęs Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) vadovas Mike'as Pompeo, kurio kandidatūrai gali būti pritarta jau kitą savaitę.
