„Manau, kad tai labai svarbi tema, netgi mūsų mokslinių ambicijų požiūriu. Jeigu tuo visai neužsiimsime, degraduosime ir liksime šalikelėje“, – pareiškė valstybės vadovas, susitikęs su jaunaisiais mokslininkais.
D.Medvedevas prisipažino, kad negali pažadėti per vienus metus parengti tokios programos, kuri „galėtų lygiuotis su amerikiečių“. Prezidentas taip pat pridūrė, kad šia tema užsiima taip pat Europos ir Kinijos specialistai. „Visi veržiasi į kosmosą, reikia suprasti tiktai, kur turi būti mūsų vieta kosmose ir Mėnulyje“, – įsitikinęs valstybės vadovas.
Šią problemą, kad Rusija neturi tolimojo kosmoso įsisavinimo programos, iškėlė prezidentinės premijos jauniesiems mokslininkams laureatas Maksimas Makrousovas iš Kosminių tyrimo instituto.
„Ne paslaptis, kad visos šalys pasirinko Mėnulį, aišku, kad jis bus įsisavinamas“, – sakė jis.
„Be jokių abejonių“, – pritarė mokslininkui D.Medvedevas.
M.Makrousovas sunerimęs tuo, kad Rusijai gali nelikti vietos Mėnulyje, nes ten „yra iš viso keturios ar penkios vietos, kur galima normaliai nutūpti“.
Jaunąjį kolegą palaikė Rusijos mokslų akademijos prezidentas Jurijus Osipovas, pranešęs, kad tokia programa „buvo sovietiniais metais, o vėliau ji pastoviai traukėsi“. „Moksliniams kosmoso tyrinėjimams gresia pavojus, dar prieš 20 metų mes buvome šioje srityje absoliutūs lyderiai“, – sakė J.Osipovas.
D.Medvedevas pasidomėjo, kas atsakingas už šių programų rengimą. „Roskosmos“, – atsakė J.Osipovas, o prezidentas kažką pasižymėjo savo užrašų knygelėje.
