„Jei Iranas šaudys ir smurtaus žudydamas taikius protestuotojus, kaip yra jam įprasta, Jungtinės Amerikos Valstijos ateis jiems į pagalbą“, – parašė D.Trumpas savo socialiniame tinkle „Truth Social“.
„Esame pasiruošę veikti“, – pridūrė jis.
Ketvirtadienį keliuose Irano miestuose įvyko protestuotojų ir saugumo pajėgų susirėmimai; pranešama, kad žuvo šeši žmonės – tai pirmieji mirties atvejai nuo neramumų paaštrėjimo.
Pusiau oficiali naujienų agentūra „Fars“ informavo, kad per išpuolį prieš policijos nuovadą Irano vakarinėje Lorestano provincijoje žuvo trys protestuotojai, o 17 buvo sužeisti.
„Riaušininkai į policijos būstinę įsiveržė ketvirtadienį apie 18 val. (vietos laiku) ... jie susirėmė su policijos pajėgomis ir padegė kelis policijos automobilius“, rašo „Fars“.
Anksčiau „Fars“ ir žmogaus teisių organizacija „Hengaw“ pranešė apie žuvusius Lordegano mieste, esančiame šalies Čahar Machalo ir Bachtiaro provincijoje.
Valdžios institucijos patvirtino vieną mirties atvejį vakariniame Kuhdašto mieste, o „Hengaw“ pranešė apie dar vieną mirties atvejį centrinėje Isfahano provincijoje.
Susidūrimai tarp protestuotojų ir saugumo pajėgų žymi reikšmingą neramumų, kurie nuo sekmadienio pasklido po visą šalį, kai parduotuvių savininkai pradėjo protestuoti dėl vyriausybės veiksmų, susijusių su staigiu valiutos nuvertėjimu ir sparčiai kylančiomis kainomis, eskalavimą.
Kritinis momentas dvasininkams
Irano dvasininkų luomo vadovai kovoja prieš Vakarų sankcijas, kurios smogė ekonomikai, jau kenčiančiai nuo daugiau nei 40 proc. infliacijos, o birželį situaciją dar labiau pablogino Izraelio ir JAV oro smūgiai, nukreipti prieš šalies branduolinę ir balistinių raketų infrastruktūrą bei karinę vadovybę.
Teheranas į protestus reagavo pasiūlydamas dialogą ir imdamasis saugumo priemonių.
Vyriausybės atstovė Fatemeh Mohajerani ketvirtadienį pareiškė, kad valdžios institucijos surengs tiesioginį dialogą su profesinių sąjungų ir prekybininkų atstovais, tačiau detalių nepateikė.
„Basij“ yra savanoriška paramilitarinė jėga, lojali aukščiausiajam lyderiui ajatolai Ali Khamenei. Ji yra susijusi su Islamo revoliucinės gvardijos korpusu, kuris ketvirtadienį apkaltino Kuhdašt neramumų dalyvius „pasinaudojus populiariausių protestų atmosfera“.
Vyriausybės uždarymas
Prekybininkai, parduotuvių savininkai ir studentai iš kelių Irano universitetų jau keletą dienų rengia demonstracijas ir uždaro didžiuosius turgus. Vyriausybė trečiadienį uždarė didžiąją dalį šalies, paskelbusi šventinę dieną dėl šalto oro.
Pastaraisiais metais valdžios institucijos numalšino protestus dėl aukštų kainų, sausros, moterų teisių ir politinių laisvių, dažnai taikydamos griežtas saugumo priemones ir vykdydamos masinius areštus.
-
Režisierius Jafaras Panahi – apie protestus Irane: „Kai nebėra ko prarasti, baimė išnyksta“
-
Irano prokuroras žada ryžtingą atsaką, jei protestai destabilizuos šalį
-
Vietos žiniasklaida: pietvakarių Irane susirėmė protestuotojai ir saugumo pajėgos
-
Per protestus Irane dėl prastėjančios ekonominės padėties žuvo šeši žmonės
-
Teherane po protestų sulaikyta 30 žmonių, kaltinamų viešosios tvarkos pažeidimais
Irano ekonomika jau kelerius metus patiria sunkumų, daugiausia dėl JAV ir Vakarų sankcijų dėl Teherano branduolinės programos. Regioninės įtampos birželį sukėlė 12 dienų trukusią oro karą su Izraeliu, dar labiau pablogindamos šalies finansinę padėtį.
2025 m. Irano rialas prarado apie pusę savo vertės dolerio atžvilgiu, o oficiali infliacija gruodį pasiekė 42,5 proc.
Šios demonstracijos yra mažesnės nei ankstesnis didelis protestų judėjimas 2022 metais, kurį sukėlė Mahsos Amini, suimtos už tai, kad, kaip įtariama, pažeidė griežtą Irano moterų aprangos kodą, mirtis areštinėje.
Tąkart per protestus visoje šalyje žuvo keli šimtai žmonių, įskaitant dešimtis saugumo pajėgų narių.
