Šis naujausias staigus D. Trumpo apsisukimas karo klausimu įvyko po to, kai jis pareiškė, esą daugelis šalių – išskyrus Iraną – susitarė dėl „galutinių punktų“.
„Atsižvelgdamas į tai, kad diskusijos su Irano Islamo Respublika buvo perkeltos į aukščiausią Irano vadovybės lygmenį ir patvirtintos, aš (...) atšaukiau šį vakarą numatytus smūgius Iranui ir jo bombardavimą“, – parašė D. Trumpas savo socialiniame tinkle „Truth Social“.
D. Trumpas pažymėjo, kad „diskusijos ir galutiniai (susitarimo) punktai – tiek bendrai, tiek labai išsamiai – buvo patvirtinti visų susijusių šalių“, įskaitant Jungtines Valstijas ir Izraelį, kurie vasario mėnesį kartu pradėjo karą, bei daugelį regiono sąjungininkų.
„Pasirašymo laikas ir vieta bus paskelbti netrukus“, – parašė D. Trumpas ir pridūrė, kad JAV vykdoma Irano karinė jūrų blokada iki tol liks galioti.
Iranas šio jo pareiškimo kol kas nekomentavo.
D. Trumpas jau ne vieną savaitę tai skelbia, kad susitarimas jau arti, tai žarsto grasinimus Iranui. Pavyzdžiui, dar trečiadienį jis Teheraną apkaltino, kad šis „mus laiko kvailiais“.
Anksčiau ketvirtadienį jis pažadėjo vakare suduoti Iranui naujus smūgius ir pridūrė, kad JAV pajėgos netrukus perims pagrindinę šalies naftos infrastruktūrą.
JAV kariuomenė „ŠIĄNAKT LABAI STIPRIAI“ smogs Iranui, savo socialinio tinklo „Truth Social“ įraše tuomet teigė D. Trumpas.
„Kažkuriuo metu netolimoje ateityje mes perimsime Charko salą ir kitus naftos infrastruktūros punktus bei perimsime visišką jų naftos ir dujų rinkų kontrolę, panašiai kaip padarėme su Venesuela“, – pridūrė jis.
Charko sala yra Irano naftos eksporto pramonės, nualintos šalies ekonomikos pagrindo, centre. Ji yra prie Persijos įlankos pakrantės, už šimtų kilometrų į šiaurės vakarus nuo siauro, strateginio Hormuzo sąsiaurio.
JAV teigia perėmusios Venesuelos naftos pramonės kontrolę po to, kai sausį nuvertė ir sulaikė jos prezidentą Nicolas Maduro (Nikolą Madurą).
„Beprotiškas“
Apie galimą Charko salos perėmimą D. Trumpas kalbėjo ir anksčiau per JAV ir Izraelio karą su Iranu, kuris prasidėjo vasario 28 dieną ir kuriame nuo balandžio pradžios galioja trapios paliaubos.
Jis nepateikė detalių, kaip JAV perimtų Irano naftos terminalus, tačiau tokiai operacijai beveik neabejotinai prireiktų JAV sausumos pajėgų įsitraukimo.
Visgi net pats JAV lyderis atrodė dvejojantis, ar imtis šio žingsnio, kai netrukus po savo įrašo socialiniuose tinkluose paskelbimo telefonu davė interviu televizijai „Fox News“.
„Žiūrėkite, aš visada teikiau pirmenybę Charko salos užėmimui“, – sakė D. Trumpas ir pridūrė: „Tiesą sakant, nežinau, ar Amerika tam turi drąsos.“
D. Trumpas tvirtino, kad nenori siųsti sausumos pajėgų, bet sakė, jog „jei norėčiau, galėtume pasiųsti nedidelę karių grupę ir užimti visą tą vietą“.
Jis taip pat sakė, kad geriau nesmūgiuotų Irano civilinei infrastruktūrai, nors anksčiau grasino atakuoti elektrines ir tiltus.
„Geriau to nedaryčiau, nes kai tai padarai, kenčia žmonės“, – sakė D. Trumpas.
D. Trumpas taip pat išliejo didėjantį nusivylimą Iranu dėl to, kad nepavyksta susitarti dėl karo užbaigimo, Hormuzo sąsiaurio atidarymo ir įsipareigojimo nekurti branduolinio ginklo.
„Visas šis reikalas yra beprotiškas, ir jie iš tikrųjų yra pasidavę, tik dar to nežino“, – pareiškė D. Trumpas.
Tuo metu JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas (Skotas Besentas) ketvirtadienį pažadėjo panaudoti Irano lėšas atlyginti žalai, kurią ši šalis daro Vašingtono sąjungininkams Persijos įlankos regione.
