Šie apsikeitimai smūgiais dar kartą parodė, koks trapus yra tarpininkaujant Pakistanui vykstantis taikos procesas, kuriame siekiama užbaigti JAV ir Izraelio vasarį pradėtą karą, kuris sutrikdė laivybą Hormuzo sąsiauryje ir sukrėtė pasaulines energijos rinkas.
Irano revoliucinė gvardija sekmadienį pranešė, kad imasi priemonių laivų eismui svarbiame Hormuzo sąsiauryje kontroliuoti, ir įspėjo, kad su taisykles pažeidžiančiais laivais bus elgiamasi griežčiau nei anksčiau.
Vienintelis Teherano leidžiamas plaukimo maršrutas eina jūrų transporto koridoriumi palei Irano pakrantę.
Gvardija taip pat pranešė, kad sudavė atsakomuosius smūgius Kuveite ir Bahreine.
Savo pareiškime Revoliucinė gvardija teigė, kad per šiuos smūgius „buvo sunaikinti aštuoni svarbūs JAV kariniai objektai Ali Al Salemo bazėje Kuveite ir (JAV) Penktojo laivyno bazėje Port Salmane Bahreine“.
„Bet kokia priešo agresija, nesvarbu, kokiu pretekstu, net ir prieš nereikšmingus taikinius (...) sulauks triuškinančio atsako“, – pareiškė gvardija.
Bahreine sekmadienį du kartus kaukė oro pavojaus sirenos, pranešė šios Persijos įlankos šalies vidaus reikalų ministerija.
Birželio viduryje, tarpininkaujant Pakistanui, buvo pasirašytas susitarimo memorandumas, kurio tikslas – galutinai užbaigti karą Artimuosiuose Rytuose.
JAV ir Irano pasirašytame dokumente teigiama, kad abi šalys ir jų atitinkami sąjungininkai „nepradės jokio karo ar karinių operacijų viena prieš kitą ir susilaikys nuo grasinimų ar jėgos panaudojimo viena prieš kitą“.
Irano „nebeliks“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) šeštadienį pareiškė, kad tuo atveju, jei Jungtinės Valstijos bus „priverstos“ atnaujinti karą, Irano „nebeliks“.
Šis grasinimas nuskambėjo po to, kai JAV ginkluotosios pajėgos pranešė, kad šeštadienį smogė „įvairiems“ taikiniams Irane, dar kartą atsakydamos į išpuolius prieš laivybą Hormuzo sąsiauryje.
„Jungtinių Valstijų lėktuvai ką tik smogė Irano raketų ir dronų saugykloms bei pakrančių radaro postams už tai, kad jie VĖL pažeidė paliaubų susitarimą!“ – parašė D. Trumpas savo socialiniame tinkle „Truth Social“.
„Gali ateiti momentas, kai (...) būsime priversti karinėmis priemonėmis užbaigti darbą, kurį labai sėkmingai pradėjome. Jei taip atsitiks, Irano Islamo Respublikos nebeliks!“ – parašė D. Trumpas.
Puolami jūrų laivybos keliai
JAV Centrinė vadavietė pareiškė, kad šeštadienio smūgiai buvo suduoti reaguojant į Irano dronų ataką prieš su Panamos vėliava plaukiojantį naftos tanklaivį „Kiku“, kuris gabeno apie du milijonus barelių naftos.
JAV kariuomenė teigė, kad jos operacija buvo nukreipta prieš „stebėjimo infrastruktūrą, ryšių sistemas, oro gynybos objektus, dronų saugyklas ir minavimo pajėgumus“.
Irano žiniasklaida pranešė apie kelis sprogimus Siriko ir Kešmo rajonuose šalies pietuose.
Vašingtonas panašius smūgius surengė ir penktadienį, teigdamas, kad tai buvo atsakas į ankstesnį Irano išpuolį prieš kitą laivą – „Ever Lovely“.
Tuo metu Izraelis sudavė smūgių Libane, kovotojų grupuotės „Hezbollah“ lyderiui Naimui Qassemui (Naimui Kasemui) atmetus susitarimą, kuriuo siekiama užbaigti šį konfliktą, taip pat galintį sužlugdyti JAV ir Irano taikos pastangas.
Iranas „šiuos žiaurius išpuolius“ pavadino „akivaizdžiu“ laikinų paliaubų pažeidimu.
Iranas yra įspėjęs laivus be leidimo neplaukti į Persijos įlanką ar iš jos per sąsiaurį, tačiau laivai ir toliau plaukia, kai kurie – maršrutu, kuriam Teheranas nėra davęs leidimo.
Susitarimo memorandume Iranas anksčiau buvo sutikęs „tik 60 dienų laikotarpiu“ užtikrinti „saugų komercinių laivų plaukimą be mokesčių iš Persijos įlankos į Omano jūrą ir atvirkščiai“ per sąsiaurį.
H.A. Hellyeras (H. A. Heljeras) iš Londono analitinio centro „Royal United Services Institute“ teigė, kad „Iranas greičiausiai tęs tikslingą, nedidelio masto prievartos veiklą Hormuzo sąsiauryje ir jo apylinkėse (...) siekdamas daryti nuolatinį spaudimą tarptautinei laivybai, bet nesukeldamas platesnio masto konflikto“.
Jis teigė, kad lapkritį vyksiantys JAV Kongreso kadencijos vidurio rinkimai suteikia Vašingtonui „paskatų greičiau pasiekti susitarimą“, o Iranui „gali būti naudingos užsitęsusios derybos, kurių metu būtų daromas kontroliuojamas spaudimas sąsiauryje“.
Su Libanu susijusios grėsmės
Libanas į karą Artimuosiuose Rytuose buvo įtrauktas kovo pradžioje, kai kovotojų grupuotė „Hezbollah“, remdama Iraną, paleido raketų į Izraelį. Tai išprovokavo Izraelio invaziją ir kovas, kurios taip pat pakenkė JAV ir Irano paliauboms.
Penktadienį Izraelis ir Libanas pasirašė JAV remiamą susitarimą, kurio tikslas – užtikrinti ilgalaikę taiką tarp šių dviejų šalių.
„Hezbollah“ lyderis N. Qassemas kitą dieną atmetė šį susitarimą, kurį pavadino „žeminančiu, gėdingu ir suvereniteto atsisakymu“.
Vietoj to jis paragino visiškai įgyvendinti Vašingtono susitarimą su Teheranu, kuris apima ir kovų Libane nutraukimą.
„Hezbollah“ ne kartą ragino užtikrinti visišką Izraelio pasitraukimą iš Pietų Libano, tačiau Vašingtono susitarime to, regis, nenumatoma.
Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu (Benjaminas Netanjahu) tvirtina, kad Izraelio kariai liks vadinamojoje saugumo zonoje, kurią jie užima Pietų Libane, o civiliams bus draudžiama grįžti, kol „Hezbollah“ nebus nuginkluota.
Šeštadienį Izraelio ministras pirmininkas susitarimą su Libanu pavadino istoriniu ir „smūgiu Iranui bei „Hezbollah“.
Tačiau B. Netanyahu kraštutinių dešiniųjų pažiūrų saugumo ministras Itamaras Ben Gviras pasmerkė susitarimą, pavadinęs jį didžiule klaida, ir tvirtino, kad tik Izraelio pajėgos gali nuginkluoti „Hezbollah“.
