Praėjus daugiau nei dviem dešimtmečiams po kruvino etninio konflikto, Serbija vis dar atsisako pripažinti jos buvusios provincijos Kosovo 2008 metais paskelbtą nepriklausomybę.
JAV pareigūnai tikisi, kad Kosovo ministro pirmininko Avdullah Hoti ir Serbijos prezidento Aleksandro Vučičiaus susitikimas ir diskusijos apie bendradarbiavimą ekonomikos srityje galėtų padėti jiems užmegzti geresnius santykius.
„Regis, atsidūrėme aklavietėje kalbant apie politines diskusijas: vis svarstome ir svarstome tuos pačius klausimus, nepasiekdami jokios reikšmingos pažangos“, – sakė vienas prezidento JAV Donaldo Trumpo patarėjas šiuo klausimu.
„Tikime, kad susitelkimas į ekonominę plėtrą paskatintų pažangą“, – žurnalistams pareiškė su anonimiškumo sąlyga kalbėjęs patarėjas.
Tačiau liekant dviem mėnesiams iki JAV prezidento rinkimų ir nesant žadėto rimto susitarimo, kai kas mano, kad šis viršūnių susitikimas teskirtas sudaryti įspūdį, jog D. Trumpas yra įgudęs diplomatas.
Deryboms tarp Kosovo ir Serbijos jau beveik dešimtmetį tarpininkauja Briuselis, tačiau vaidmens šiame dialoge neseniai užsinorėjo ir Vašingtonas, o imtis konkrečių veiksmų buvo pavesta D. Trumpo paskirtam ypatingajam pasiuntiniui Richardui Grenellui.
Nors R. Grenellas kaltinamas sunkinant ES vadovaujamas pastangas paskatinti Belgradą ir Prištiną pasiekti susitarimą, jam pavyko įtikinti abi šalis susitikti.
Susitelkimas į verslą ir darbo vietas
Birželį planuotas pirmas susitikimas buvo atšauktas, kai Hagos specialieji prokurorai Kosovo prezidentui Hashimui Thaci pareiškė kaltinimus dėl karo nusikaltimų, galimai padarytų per 10-o dešimtmečio konfliktą.
Priština ir Belgradas rugpjūtį sutiko nukelti derybas, o pagrindinį dėmesį skirti ekonomikos klausimams.
Anot A.Hoti, jis ruošiasi aptarti su A.Vučičiumi „didelius projektus, kurie pakeis Kosovo ir regiono ekonomines perspektyvas“.
D.Trumpo patarėjas savo ruožtu pareiškė, kad JAV vaidmuo yra skatinti pastangas apeiti politikus ir sutelkti dėmesį į verslininkų, norinčių išplėsti dvišalę prekybą, poreikius.
„Įmonės yra nusivylusios“, – sakė Baltųjų rūmų pareigūnas, pridūręs, kad abiejų šalių politinės bendruomenės „iš esmės nesugebėjo užtikrinti mums judėjimo į priekį“.
Vašingtonas norėtų sužinoti, ar didesnės investicijos ir naujų darbo vietų kūrimas „galėtų kaip nors pakeisti padėties dinamiką“.
Patarėjas paminėjo neseniai sudarytus susitarimus dėl susisiekimo keliais, geležinkeliais ir oru, nors pirmojo reiso tarp Belgrado ir Prištinos dar nesulaukta.
„Ketvirtadienį... išplėsime tuos tris susitarimus ir tada ištisa virtine klausimų papildysime diskusijas, kurios paskatins prekybą, ekonominę plėtrą ir darbo vietas“, – teigė jis.
Gilios žaizdos
Susitarimas galėtų padėti gydyti konflikto paliktas gilias žaizdas.
Per 1998–1999 metais vykusį Kosovo separatistinį karą prieš Serbiją žuvo daugiau kaip 13 tūkst. žmonių, daugiausia Kosovo albanų.
Tačiau Kosovo sukilėliai taip pat buvo kaltinami represijomis prieš serbus ir kitus albanus konflikto metu ir po jo.
Karas baigėsi įsikišus NATO, kurios pajėgos bombardavo serbų karių pozicijas ir privertė juos atsitraukti.
Dabar kalbos apie bet kokį potencialų susitarimą, net iš pažiūros neesminiais ekonomikos klausimais, iškart tampa labai politizuotos.
Prieš susitikimą Priština pareiškė, jog derybų tikslas yra pasirašyti tris susitarimus transporto srityje. Tačiau A. Hoti vėliau pabrėžė, kad tašką konflikte gali padėti tik abipusis pripažinimas.
„Kitu atveju santykiai nebus normalizuoti“, – pažymėjo premjeras.
Politinis šou?
Artėjant viršūnių susitikimui Vašingtone, tęsiamos ir Europos remiamos derybos. ES paskelbė, kad A.Hoti ir A.Vučičius pirmadienį susitiks Briuselyje su Bendrijos pareigūnais.
„Būdamas išsamaus susitarimo dėl Kosovo ir Serbijos santykių normalizavimo dalis, šis susitikimas leis aptarti ne daugumos bendruomenių susitarimus ir savitarpio finansinių bei turto pretenzijų tenkinimą“, – pareiškė ES atstovas užsienio reikalams Peteris Stano.
Derybos tarpininkaujant ES tebėra gyvybiškai svarbios šiam procesui, tvirtino vienas anonimu pageidavęs likti buvęs JAV diplomatas.
„Turime geriausią galimybę pasiekti pažangos Balkanuose, kai JAV ir Europa dirba išvien ir laikosi bendros darbotvarkės, – sakė diplomatas. – Šiuo atveju nematome nė vieno iš šių dalykų.“
