Laimėtojai
1. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas
Net ir pasibaigus prezidento rinkimams JAV, D.Trumpas ir V.Putinas nesiliauja gyrę vienas kitą. Jie jau spėjo pasikalbėti telefonu ir viešai kalba apie būtinybę atnaujinti dvišalius santykius. V.Putinas, draugaudamas su D.Trumpu, pirmiausia siekia nusikratyti pasaulio jam taikomų sankcijų dėl invazijos į Ukrainą. Taip pat jam rūpi išsaugoti pozicijas Sirijoje ir sutraukyti itin artimus JAV saitus su Europa. Ypač gynybos srityje, o žvelgiant dar siauriau – NATO bendradarbiavimo ribose. V.Putinas neturėtų galimybių to pasiekti, jei D.Trumpas nebūtų išrinktas, todėl Rusija tikrai yra pagrindinis šio įvykio potencialus laimėtojas.
2. Izraelis
Izraelį labiausiai pradžiugintų, jei D.Trumpas įgyvendintų savo rinkimų pažadą ir atnaujintų JAV sankcijas Iranui. Izraelis, žinoma, nujaučia, kad Europa tokiu pavyzdžiu greičiausiai nesektų, tačiau bet koks žingsnis atgal prie Irano izoliavimo būtų palankus Izraeliui. Bet kokiu atveju Izraelis tikisi būti išgirstas D.Trumpo administracijos kur kas geriau nei valdant Barackui Obamai, kurio santykiai su Izraelio premjeru Benjaminu Netanyahu buvo nepaprastai įtempti.
3. Turkija ir Egiptas
Naujoji JAV prezidento administracija kol kas demonstruoja menkesnį susirūpinimą žmogaus teisių apsauga ir yra linkusi tiesiogiai bendradarbiauti su „stipriaisiais“ pasaulio lyderiais. Pirmiausia, žinoma, su Turkijos ir Egipto vadovais. Be to, atrodo, kad naujoji JAV valdžia mažiau kontroliuos karinę pagalbą Saudo Arabijai.
4. Kinija
Nepaisant kritiškų tezių apie Kiniją, kurias D.Trumpas išsakė rinkimų kampanijos metu, Pekinas taip pat gali džiaugtis jo pergale. Tikrasis laimėjimas Kinijai būtų mažesnis D.Trumpo administracijos dėmesys problemoms Azijoje ir sąjungininkų šiame regione rėmimas. Atrištos rankos toliau spausti kaimynes Kinijai būtų didžiausia pergalė. Nenuostabu, kad jos prezidentas jau ruošiasi į Niujorką asmeniškai pasimatyti su D.Trumpu.
Pralaimėtojai
1. Laisva tarptautinė prekyba
Štai didžiausias pralaimėtojas. Iki šiol D.Trumpo aplinka apie prekybos ateitį kalbėjo mažiau nei apie praeitį ir labiau kritikavo buvusius prekybos susitarimus, o dabar visų akys krypsta į ateities susitarimus, kurių, D.Trumpo nuomone, visai nereikia.
Kalbant apie laisvą tarptautinę prekybą, išrinktojo prezidento požiūris yra gana kritiškas, todėl Transatlantinę prekybos sutartį, ko gero, mažiausiai ketveriems metams teks pamiršti, nebent B.Obamos administracija dar spėtų priimti svarbiausius sprendimus iki kitų metų sausio.
2. Gynybos sistema
Nepaisant to, kad po rinkimų D.Trumpo ir jo šalininkų tonas, kalbant apie gynybą, šiek tiek sušvelnėjo, vis dėlto jis griežtai laikosi nuomonės, kad NATO gali veikti tik tuomet, jei visos aljanso šalys tinkamai investuos į savo ir visos organizacijos saugumą.
Mintis, kad kiekviena sąjungininkė pirmiausia pati yra atsakinga už savo saugumą, lieka aiški ir tiesmukiška. Ir prievolė visoms NATO šalims tiek Azijoje, tiek Europoje gynybą finansuoti ne menkiau nei 2 proc. BVP, atrodo, nebus pamiršta. O tai gerokai nervina ne vieną JAV sąjungininkę.
3. Imigrantai
Bus stabdoma migracija, statomos sienos, griežtinama patikra, kai kurių šalių piliečiams vartai į JAV visiškai užsivers. Prasidės diskusijos dėl imigrantų lojalumo ir religinių skirtumų.
Dabar, kai visose JAV ambasadose visame pasaulyje prie vizų į šią valstybę driekiasi eilės, nauja administracija tikrai neatsisakys idėjos imigrantams sukurti neįveikiamų kliūčių ruožą.
4. Irano branduolinė sutartis
D.Trumpas yra sakęs, kad užsienio politikos srityje jis sieks išardyti šią „katastrofišką“ sutartį ir pradės Iranui vėl taikyti sankcijas. Nors pats Iranas netiki, kad D.Trumpas ims ir suplėšys sutartį, dėl kurios vargta ne vienerius metus, Europoje tokie naujo JAV prezidento pareiškimai kelia nerimą, mat daug verslo struktūrų jau suskubo pasinaudoti susitarimu ir atnaujino ryšius su Iranu.
