Tai S.Berlusconi pareiškė per ES viršūnių susitikimą Briuselyje, nepaisydamas kitų lyderių raginimų neatsisakyti numatytų tikslų net ir didėjant finansiniam spaudimui. Daliai to plano nenori pritarti ir Lenkija.
„Paskelbiau savo ketinimus pasinaudoti veto teise, – per spaudos konferenciją viršūnių susitikimo užkulisiuose sakė S.Berlusconi. – Mūsų kompanijos šiuo metu niekaip negali prisiimti to reguliavimo, kuris buvo pasiūlytas, kaštų“.
Pernai ES lyderiai pažadėjo iki 2020 metų 20-čia proc., lyginant su 1990 metais, sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą į atmosferą. Jie taip pat pažadėjo, kad atsinaujinantys energijos šaltiniai patenkins iki 20 proc. visų energijos poreikių.
Bet daugelis ES šalių pradėjo vengti su tuo susijusių kaštų ir pasekmių pramonei.
Lenkijos, kuri smarkiai priklauso nuo akmens anglių, užsienio reikalų ministras sakė, kad jo šalis priešinsis bandymams prastumti tuos tikslus.
„Tai labai painus žaidimas, ir Lenkija yra pasirengusi pateikti veto, jei bus mėginama priversti mus pasiekti susitarimą dėl klimato paketo“, – žurnalistams sakė Radoslawas Sikorskis.
Tačiau jis tvirtino, jog Varšuva nenori žlugdyti viso paketo: „Lenkija vetuos ne visą paketą, bet dalį jo techninių detalių“.
Prieš viršūnių susitikimą Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas vadovavo Rytų Europos šalių grupei, paraginusiai partneres ES nustatant taršos mažinimo tikslus atskiroms šalims „gerbti narių ekonominio potencialo skirtumus“.
Baltijos valstybių, Bulgarijos, Čekijos, Vengrijos, Rumunijos, Slovakijos ir Lenkijos lyderių pareiškime pabrėžiama, kad „Sąjungos politikoje dėl klimato ir energetikos reiktų derinti gamtosaugos tikslus ir pastovaus ekonominio augimo būtinybę“.
Šis raginimas, kad baigiant formuluoti paketą dėl klimato kaitos ypatingas dėmesys būtų skiriamas ekonominiams dalykams, yra kaip tik tai, ko ištikus krizei baiminosi Briuselis ir kitos ES narės.
„Dabar ne laikas atsisakyti klimato kaitos darbotvarkės, kuri yra svarbi ateičiai“, – prieš viršūnių susitikimą perspėjo britų ministras pirmininkas Gordonas Brownas.
„Ši klimato kaitos darbotvarkė yra daugelio problemų, su kuriomis susiduriame kaip pasaulinė ekonomika, sprendimo dalis“, – sakė jis ir pažymėjo, kad dėl didelių naftos kainų ir mažesnio energetinio saugumo „dar svarbiau imtis ilgalaikės politikos“.
Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso taip pat ragino lyderius eiti į priekį ir neatsisakyti Europos vadovaujamo vaidmens. „Jei dabar pasiųsime kokį nors signalą, kad nesame iš tikrųjų įsipareigoję tai daryti, kiti neturės stimulo to daryti“, – pridūrė jis.
Tačiau S.Berlusconi sakė, jog nerealu tikėtis, kad Europa laikytųsi griežtų limitų, kai to nedaro kitos didelės teršėjos.
„Nemanome, kad dabar laikas vaidinti Don Kichoto vaidmenį, kai didelės anglies dvideginio generuotojos, tokios kaip Jungtinės Valstijos ar Kinija, visiškai nepritaria (tam, kad būtų) laikomasi mūsų tikslų“, – sakė jis.
Viršūnių susitikimo išvadose, kurios turėtų būti paskelbtos jam pasibaigus, lyderiai turi išreikšti savo ryžtą gerbti tikslus dėl klimato kaitos ir jų „balansą bei pagrindinius parametrus“, rašoma teksto projekte.
Ketvirtadienį galutinio sprendimo dėl klimato nesitikima, bet Europos Komisija vylėsi, kad susitarimas gali būti pasiektas gruodį.
