„Tarp kitų, mums reikės likviduoti ENA, kad galėtume sukurti ką nors kito“, – sakė E.Macronas.
ENA yra įsikūrusi Strasbūre, joje nuo 1945 metų mokėsi aukščiausi Prancūzijos politikai ir viešojo sektoriaus darbuotojai.
ENA alumnai, prancūziškai vadinami „énarques“, sudaro įtakos tinklą, kurio gijos driekiasi į aukščiausius Prancūzijos politikos ir verslo ešelonus, todėl ši mokykla ne vieną dešimtmetį yra puolama Prancūzijos valdančiojo elito kritikų.
E.Macronas sakė pasisakantis prieš šio universiteto, kritikuojamo už tai, kad pakliūti į jį gali tik privilegijuotieji, reformavimą.
„Jei išlaikysime tas pačias struktūras, įpročiai per stiprūs ir išliks“, – kalbėjo prezidentas.
E.Macronas yra ketvirtasis Prancūzijos prezidentas, krimtęs mokslus ENA. Šią mokyklą taip pat baigė Valery Giscard'as d'Estaing'as, Jacques'as Chiracas ir Francois Hollande'as.
E.Macronas sprendimą likviduoti ENA planavo paskelbti praėjusią savaitę, tačiau dėl gaisro Paryžiaus Dievo Motinos katedroje jo kalba buvo atšaukta.
ENA likvidavimas yra dalis platesnių E.Macrono pastangų reformuoti milžinišką viešojo administravimo sistemą. Anot prezidento, ji turėtų būti efektyvesnė ir įvairiapusiškesnė.
ENA buvo įkurta 1945-aisiais, kai pasibaigus Antrajam pasauliniam karui Prancūzijai reikėjo atkurti valstybės aparatą, kurio dalis per konfliktą kolaboravo su nacių okupantais.
Iš pradžių šioje mokykloje viešojo administravimo mokėsi studentai iš įvairių visuomenės sluoksnių, o buržuazijos ir aristokratijos atstovų buvo mažuma. Tačiau ilgainiui ENA virto elitine mokslo kalve pasiturinčių šeimų, neretai susijusių su ja praeities ryšiais, atžaloms, nors stojamąjį egzaminą gali laikyti visi norintieji.
ENA vadovas Patrickas Gerard'as savo ruožtu trečiadienį pripažino, kad tik 19 proc. dabartinių studentų tėvai kilę iš darbininkų klasės.
„Mums reikia labiau pasistengti“, – rašė jis „Le Figaro“ publikuotame straipsnyje, ragindamas išsaugoti mokyklą.
