Gegužę, birželį, liepą amerikiečiai į Vokietiją žvelgė su pavydu. Vašingtone Donaldo Trumpo administracija iš pradžių nė nereagavo į staigiai kylančią krizę, o Berlynas – bent taip atrodė – viską darė kur kas tvarkingiau.
Šalyje nestigo asmens apsaugos priemonių, pernelyg drastiškai neaugo užsikrėtimų skaičius, žmonių vidutiniškai mirė mažiau nei daugelyje kitų Europos valstybių.
Vienam amerikiečiui žurnalistui, dirbančiam Berlyne, bičiuliai vokiečiai vienas po kito kartojo: tau pasisekė gyventi ir dirbti šalyje, kuri funkcionuoja ir kuriai vadovauja mokslininkė, o ne nekompetentingas lunatikas.
Tačiau prabėgo pusmetis, ir padėtis visiškai pasikeitusi. Vokietija ką tik įžengė į penktą iš eilės karantino mėnesį, ir nors užsikrėtimų šiek tiek sumažėjo, iki šiol neaišku, kada atsidarys mokyklos ir parduotuvės – ką jau kalbėti apie restoranus ir barus.
