Pirmąjį iš šių variantų profesorius ketvirtadienį vykusioje diskusijoje „Visi keliai veda iš Sirijos: Arabų pavasaris ir transnacionalinės valstybės pradžia“ sakė galintis apibūdinti kaip naivų, nes jo tikisi Vakarai, bet jis mažiausiai tikėtinas, antrąjį – kaip pragmatišką, o trečiąjį – kaip košmarišką, galintį pasibaigti genocidinių proporcijų žudynėmis ir neregėto masto pabėgėlių antplūdžiu.
Vakarų remiami sukilėliai – tik „antrosios" lygos žaidėjai
Pasak E.Račiaus, Sirijoje kovojančius veikėjus galima skirstyti į dvi grupes: „aukščiausią lygą“ ir „antrąją lygą“. Aukščiausiai lygai E. Račius priskyrė du veikėjus. Pirmasis jų – Sirijos vyriausybės pajėgos bei jas remiančios etnokonfesinės mažumos, o antrasis – „Islamo valstybė“ (IS), įskaitant tiek vietinius, tiek iš Vakarų Europos atvykstančius naujakurius.
Tuo tarpu nuosaikieji sukilėliai, islamistinis „Al Nusra“ frontas ir kurdai, pasak E.Račiaus, priskirtini antrajai lygai – šie veikėjai neturi pakankamai resursų, kad galėtų tikėtis įsitvirtinti visoje Sirijoje.
Būtent pirmosios iš šių grupių – nuosaikių sukilėlių – įsitvirtinimą valdžioje E.Račius apibūdino kaip „naivujį“ scenarijų. Jis pažymėjo, kad nors jų pergalės Vakarai tikisi iki šiol, tikimybė, kad Sirijoje laimės nuosaikios, sekuliarios jėgos, prasidės susitaikymo procesas ir didelė dalis pabėgėlių galės grįžti namo – minimali.
Pagal antrąjį, pragmatišką scenarijų, valdžia Sirijoje liktų valdančiajai partijai. Tiesa, E.Račiaus teigimu, tai nebūtinai reiškia Sirijos prezidento Basharo al Assado pasilikimą pareigose: jį galėtų pakeisti kitas asmuo, bet režimas liktų tas pats.
„Tokiu atveju kiltų momentinis režimo oponentų bėgimas, nes tie, kurie nenorėtų gyventi tokioje Sirijoje ar kurie buvo tiesiogiai susiję su sukilimu, išvyktų. Tačiau ir grįžtų bent dalis perkeltų asmenų, kurių požiūris į režimą nebuvo toks blogas ir kurie tiesiog bėgo nuo karo ir vargo“, – sakė E.Račius.
Trečiuoju galimu atveju, pasak E.Račiaus, režimas žlugtų ir Sirijos sostinę Damaską užimtų jam priešiškos grupės, pirmiausia revaivalistai ir IS.
Tai būtų košmariškas scenarijus. Greičiausiai prasidėtų genocidinių proporcijų žudynės, o perkeltų asmenų srautas į Europą suintensyvėtų. Kalbėtume ne apie milijoną, bet apie 2, 3 ar 4 milijonus pabėgusių į Europą per metus.
„Tai būtų košmariškas scenarijus. Greičiausiai prasidėtų genocidinių proporcijų žudynės, o perkeltų asmenų srautas į Europą suintensyvėtų. Kalbėtume ne apie milijoną, bet apie 2, 3 ar 4 milijonus pabėgusių į Europą per metus“, – teigė E.Račius.
Tai, kuris scenarijus išsipildys, nulems daug veiksnių: pavyzdžiui, ar kurdai norės būti vienijamos Sirijos dalimi, ar toliau kovos dėl nepriklausomybės, ar Irako sunitai toliau maištaus prieš valdantįjį Bagdado režimą, ar kaimyninės valstybės, tokios kaip Saudo Arabija ir Kataras, norės išlaikyti Siriją vientisą (kol kas, pasak profesoriaus, panašu, kad jos to nenori), kaip elgsis didieji žaidėjai – JAV, ES ar Rusija.
„Man susidaro toks įspūdis, kad Rusija vienintelė nori išlaikyti esamą Sirijos Arabų Respubliką ir jos režimą. Ji, atrodo, labai brutaliomis priemonėmis, nesiskaitydama su niekuo, nori, jei įmanoma, atkurti Sirijos valstybę visoje buvusioje jos apimtyje su buvusiu valdančiuoju režimu ar su lojaliu marionetiniu režimu“, – teigė profesorius.
Europos laukia tolesnis pabėgėlių antplūdis
Artimiausiu metu, mano E.Račius, pabėgėlių srautas iš Sirijos ir Irako į Europą nemažės.
„Kodėl turėtų mažėti? Tam tiesiog nėra priežasčių. Su perkeltais asmenimis į Europą toliau judės ir žmonės iš kitų Azijos šalių. Jungtinių Tautų statistika rodo, kad 48 proc. sausį Europą pasiekusių migrantų buvo iš Sirijos, 10 proc. iš Irako – likę, iš kitų šalių, pavyzdžiui, Pakistano. Sirijos konfliktas atvėrė galimybę žmonėms, tarp jų ir ekonominiams migrantams, judėti link Europos“, – sako E.Račius.
Profesoriaus manymu, Europos valstybės neišvengiamai turės tobulinti „grūdų atskyrimą nuo pelų“ – pabėgėlių atranką ir integravimą, ko, pasak jo, realiai dar nėra, ką rodo ir pabėgėlių statuso nesuteikimas į Lietuvai įsileistai irakiečių šeimai. Taip pat E.Račius prognozavo, kad vidinis Europos visuomenių susipriešinimas aštrės.
„Suvešės kraštutinės dešinės bei populistinės, antiimgracinės, muslimofobiškos politinės jėgos. Aršės saugumizacijos politika.
Suvešės kraštutinės dešinės bei populistinės, antiimgracinės, muslimofobiškos politinės jėgos. Aršės saugumizacijos politika.
Prisiminkime, kaip praėjusią vasarą vienas garbus politikas pasiūlė uždrausti burkas. Gyvenime nesu matęs Europoje ko nors su burka, apskritai tik Afganistane ir Pakistane jos dėvimos. Bet kažkodėl jis nutarė, kad į Europą atbėgusi kokia nors puštūnė būtinai norės dėvėti savo nacionalinį apdarą, todėl reikia uždrausti“, – sakė E.Račius.
Ilgalaikėje perspektyvoje, teigia E.Račius, Europos valstybėms teks imtis integruoti, bet ne asimiliuoti didžiąją dalį perkeltų asmenų iš Sirijos ir Irako, tarp jų ir dalį ekonominių migrantų, kurie nebus grąžinti į savo kilmės šalis.
„Jie bus musulmonai, su tuo reikės susitaikyti. Paraleliai, atsižvelgiant į socialinius pokyčius bei imigruojančių grupių lūkesčius, teks pergalvoti savo socialinių kontraktų turinį. Todėl kyla klausimas – ar Europos šalys pačios ilgalaikėje perspektyvoje išliks nacionalinės, tautinės valstybės?“, – sako E.Račius.
Subombarduoti Siriją galima, bet kas po to?
E.Račius pažymi sutinkantis, kad JAV turi pakankamai resursų išspręsti Sirijos konfliktą. Tačiau jis pažymi, kad tai neatsako į klausimą, kas turėtų vykti toliau.
„Užmėtyti bombomis JAV tikrai gali. Bet čia ir yra didysis klausimas – o kas po to? Dabartinis JAV prezidentas, mano akimis, saugo amerikiečių gyvybes. Nes užmėčius bombas reikėtų pasiųsti sausumos pajėgas. O pajėgas čia jau ne į Afganistaną ar Iraką tektų siųsti, kur dar buvo lūkesčių, kad amerikiečius sutiks su gėlėmis.
Dabar tikrai nebūtų džiaugsmo. Pirmiausia nesidžiaugtų irakiečiai, bet ir sirai taip pat. Be to, jei amerikiečiai išties imtų rimtai bombarduoti, nedėkingų padaugėtų, neišvengta būtų ir civilių aukų. Klausimas nėra, ar egzistuoja galybė, kuri galėtų susidoroti su padėtimi Sirijoje. Klausimas yra toks – o ką susidorojus daryti?“, – retoriškai klausė E.Račius.
Klausimas nėra, ar egzistuoja galybė, kuri galėtų susidoroti su padėtimi Sirijoje. Klausimas yra toks – o ką susidorojus daryti?
ES, pažymėjo profesorius, apskritai neturi karinių gebėjimų spręsti tokį konfliktą, o Kinijos ir Rusijos interesams sausumos operacija irgi nebūtų naudinga. Būtent todėl, pasak E. Račiaus, dabartinę situaciją galima apibrėžti kaip „ilgalaikį laikinumą“. Jo teigimu, tęsis ne tik migrantų bėgimas į Europą, bet ir dalies europiečių bėgimas į IS.
E.Račius atkreipė dėmesį, kad daugelis IS kontroliuojamų teritorijų gyventojų gal ir nepalaiko IS idėjiškai, tačiau pernelyg nesipriešina kalifato valdžiai, nes jis užtikrina saugumą. E.Račiaus teigimu, jei IS užimtų teritorijų gyventojams būtų pasiūlyta ori ir priimtina alternatyva, jie tikrai neremtų IS, bet jis sakė abejojantis, ar tai įmanoma.
„Daugeliui žmonių demokratija, liberalizmas ar korupcijos valdžioje nebuvimas yra daug mažiau svarbu už fizinio saugumo jausmą ir supratimą, kad egzistuoja bent šioks toks teisingumas, įstatymai, pagal kuriuos galima gyventi. Paprastam žmogui to tereikia. Kalifatas pasiūlė būtent šiuos du dalykus: fizinį saugumą bei atpažįstamą teisingumą, kad ir kokį brutalų“, –sakė E.Račius.
