Sekite 15min Google
Ukraina bei Moldova dabar yra tarp keturių lyderių: Juodkalnija siekia tapti 28-ąja ES nare jau kitąmet, o Albanija taip pat nedaug teatsilieka.
Tačiau nors Briuselis pabrėžia, kad plėtra yra strateginis bloko prioritetas, esama didelių nuogąstavimų, jog naujų narių – ypač karo nuniokotos didžiulės Ukrainos – priėmimas gali sužlugdyti ES biudžetą ir paversti Bendriją sunkiai valdoma.
Siekdama išsklaidyti dabartinių narių nerimą, EK numatė keletą „saugiklių“, kad naujokės nenutoltų nuo demokratijos principų ir nesugertų per daug svarbiausių išteklių.
„Taigi pagrindinis klausimas buvo: ar ES yra pasirengusi dar vienai plėtrai? Ir atsakymas yra aiškus „taip“ – būsima plėtra yra įmanoma“, – teigė ES komisarė Marta Kos.
„Tačiau tuo pat metu kyla tam tikrų rizikų, todėl nustatėme sritis, kuriose mums reikės korekcijų“, – sakė ji.
Žemės ūkio milžinės Ukrainos narystės perspektyva tokiose šalyse kaip Prancūzija ir Lenkija sukėlė baimę, kad ji nusekins didžiulę ES žemės ūkio subsidijų programą ir užtvindys rinką pigesne produkcija.
M. Kos nurodė, kad Briuselis siūlo „specialius susitarimus, kurie ribotų finansinę paramą“ ir tam tikrų produktų, tokių kaip kviečiai, eksporto iš Ukrainos apribojimus.
Plačiau žvelgiant, Briuselis taip pat siekia pasimokyti iš karčios patirties, susijusios su pasikartojančiu Vengrijos blokavimu valdant buvusiam lyderiui Viktorui Orbanui, ir užtikrinti, kad naujokės negalėtų kelti tokių problemų.
Siūloma 15 metų po šalių įstojimo taikyti naujus „saugiklius“ nuo ES funkcionavimo blokavimo ar teisinės valstybės principų pažeidimų, taip pat numatyti paprastesnį nuobaudų mechanizmą.
„Daugiau jokių Viktorų Orbanų“, – sakė M. Kos.
Kartu Briuselis nurodė norintis, kad naujos šalys įsipareigotų neblokuoti kitų kandidačių stojimo.
Nors dauguma pakeitimų būtų taikomi tik naujoms narėms, pradedant Juodkalnija, EK pažymėjo, kad ir dabartinės narės tokiose srityse kaip užsienio politika turėtų pereiti nuo vienbalsiškumo prie balsų daugumos sprendimų.
Tai apribotų galimybes šalims naudotis veto teise ir stabdyti sistemą, tačiau toks žingsnis vargu ar sulauks pritarimo, nes daugelis valstybių narių nenori atsisakyti šio svarbaus sverto.
„Gairės“ narystės link
ES lyderiai šiuos pasiūlymus aptars kitos savaitės viršūnių susitikime, o pareigūnai tikisi, kad jie bent jau pasiųs aiškų signalą apie išliekantį atvirumą plėtrai.
Antradienio pasiūlymas buvo atidėliojamas kelis mėnesius, įvairioms ES šalims teikiant skirtingas idėjas.
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas anksčiau šiemet iškėlė idėją suteikti šalims „asocijuotosios narystės“ statusą prieš pilnateisį įstojimą, kas leistų joms dalyvauti ES susitikimuose, tačiau be balsavimo teisės.
Šį planą griežtai atmetė nemažai ES šalių ir Ukraina, įvertinusios jį kaip bandymą įkalinti kandidates amžinoje tarpinėje stotelėje.
Pasipriešinimo sulaukė ir bet kokios idėjos paspartinti šį procesą.
Siekdamas užkirsti kelią bet kokiems kandidačių priekaištams, Briuselis pranešė netrukus pateiksiantis „gaires“ keturioms pirmaujančioms šalims, kad tiksliau apibrėžtų jų kelią narystės link.
EK taip pat ragina vykdyti būsimų narių „laipsnišką integraciją“, kad prieš įstodamos jos labiau suartėtų su Bendrijos bendrąja rinka.
ES diskutuojant apie būsimą sąjungos formą, keturios lyderės kitą savaitę turėtų žengti tolesnius žingsnius narystės link.
Vis dėlto, nors Ukraina turėtų atverti dvi naujas derybų sritis, šalies dar laukia ilgas sudėtingų reformų kelias, o iki narystės gali praeiti nemažai metų.
