Vakarų ekspertai perspėja, kad invazijos pradžioje nepavykęs puolimas prieš Kyjivą neturėtų būti vertinamas kaip Rusijos kariuomenės kovinio pajėgumo rodiklis – tai buvo politinė operacija.
Tačiau tai nereiškia, kad įvyks esminis posūkis kare – karo pradžioje patirti nuostoliai susilpnino Rusijos kariuomenės puolamuosius pajėgumus.
„Dabar jie kovoja taip, kaip ir tikėjomės. Vis dar esama trūkumų, tačiau jie geriau kovoja jungtinių pajėgų mūšiuose, geriau naudoja pėstininkus, bepiločius orlaivius ir artileriją“, – BBC Rusijos tarnybai sakė JAV Užsienio politikos tyrimų instituto vyresnysis bendradarbis, buvęs JAV jūrų pėstininkas Robas Lee.
„Esu nustebęs, kad jie to nepadarė iš pradžių – tai prieštarauja jų pačių doktrinai, pratyboms ir tam, kaip jie kovojo Sirijoje“, – sakė jis.
Jungtinių pajėgų karas apima skirtingų rūšių ir tipų pajėgų – pėstininkų, tankų, lengvosios šarvuotosios technikos, bepiločių orlaivių, artilerijos ir aviacijos – veiksmų koordinavimą ir derinimą.
Birželio viduryje Rusijos kariuomenė jau veikė panašiau į tai, ko iš jos buvo tikimasi, sutinka JAV Karinio jūrų laivyno analizės centro Rusijos programos direktorius Michaelas Kofmanas.
„Pradinė kampanija buvo tiesiog režimo keitimo operacija, neplanuojant visapusiško mūšio. Rusijos kariuomenei prireikė daug laiko atsigauti“, – BBC sakė M.Kofmanas.
„Akivaizdu, kad pirmasis karo mėnuo beveik neatspindėjo Rusijos karinių pajėgumų – dėl politinio kampanijos organizavimo pobūdžio. O dabar, po šimto dienų, turime daugiau medžiagos vertinimams atlikti“, – pabrėžė jis.
Ar Rusijos armija prisitaikė?
Ekspertas teigia, kad Rusijos kariuomenė neišlaikė didelio masto puolimų vykdymo išbandymo. Pasak jo, taikos metu neįmanoma įvertinti kariuomenės gebėjimų vykdyti operacijas – jie paaiškėja tik tikro karo metu.
Vis dėlto Rusijos kariuomenė prisitaikė ir rado būdą, kaip kariauti palyginti nedideliame fronte. Perkėlus dėmesį į Donbasą, jo problemos neišnyko, tačiau kai kurios iš jų sprendžiamos, sako specialistas.
-
Buvęs kariuomenės vadas: Ukrainos pergalės raktai – artilerija, žvalgyba ir motyvacija
-
Ką rašo pasaulis: ginklų tiekimas Ukrainai parodo Vakarų tikslą kare
-
Rusijos propaganda Gabrieliaus Landsbergio žodžiuose išskaitė pergalės prognozę
-
S.Lavrovas interviu BBC: Rusija nėra visiškai švari ir to nesigėdija
-
Ukraina: atakuotas Rusijos laivas „Vasilij Bech“ nuskendo
„Po dviejų karo mėnesių pradėjome pastebėti reikšmingus pokyčius Rusijos kariuomenės veiksmuose. Man atrodo, kad dauguma ankstyvųjų vertinimų buvo klaidingi. Jie buvo pagrįsti didžiulėmis klaidomis interpretuojant duomenis. Todėl kai kurie žmonės, tokie kaip aš, stengėsi nedaryti išvadų ir įspėjo kitus neskubėti daryti išvadų“, – sakė M.Kofmanas.
Pirmąjį karo mėnesį vyravo nuomonė, kad Rusijos kariuomenė negali kovoti jungtinių pajėgų mūšyje, ir tai buvo klaidinga, pabrėžia R.Lee: „Tai netiesa. Jie tiesiog nesistengė.“
Mūšyje dėl Donbaso Rusijos pajėgos vis dažniau koordinuoja žvalgybos, pėstininkų, artilerijos ir aviacijos veiksmus, sako M.Kofmanas: „Apie tai mažai kalbama, bet Rusijos pajėgos aktyviai naudoja aviaciją. Susidaro įspūdis, kad Rusija neturi oro erdvės pranašumo, tačiau iš tiesų ji turi vietinį oro erdvės pranašumą Donbase. Kai kuriose Donbaso dalyse jis tikrai yra.“
Rusijos aviacija ir toliau iš didelio atstumo bombarduoja priešakines Ukrainos pozicijas, baimindamasi Ukrainos priešlėktuvinės gynybos, tačiau dėl šių aviacijos smūgių daugėja Ukrainos ginkluotųjų pajėgų aukų, teigė ekspertas.
Oficialiai Kyjivas neatskleidžia savo nuostolių skaičiaus, tačiau birželį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad per dieną žūsta nuo 50 iki 100 ukrainiečių karių, o netrukus po to prezidento biuro patarėjas Mychaylo Podoliakas pateikė kitą vertinimą – nuo 100 iki 200 žmonių.
Kitas prezidento administracijos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovučius teigė, kad kare jau žuvo 10 000 Ukrainos karių.
Paskutinį kartą Rusija savo aukų skaičių atskleidė kovo pabaigoje – tuomet buvo teigiama, kad žuvo 1351 žmogus. Jungtinės Karalystės žvalgybos duomenimis, iki gegužės pabaigos Rusija Ukrainoje prarado apie 15 000 vyrų. BBC rado patvirtinimą, kad per invaziją žuvo mažiausiai 3 000 rusų karių.
Dabar vyksta išsekinimo karas?
Kita sritis, kurioje ekspertai įžvelgia pokyčius, yra Rusijos kariuomenės pėstininkų dalinių operacijos.
Karo pradžioje Rusijos pajėgos tiesiog bandė įvažiuoti į miestus, o dabar vis dažniau šarvuočiai paliekami užnugaryje priedangai – į miestus įžengia jūrų pėstininkai, oro desantininkai, specialiosios pajėgos ir žvalgai, pažymi R.Lee.
Dabar yra atvirų šaltinių įrodymų, kad jungtinių pajėgų taktika naudojama įvairiais lygmenimis, įskaitant būrio lygmenį. Ekspertas teigia, kad atskiri daliniai, įskaitant apsišaukėliškų DNR ir LNR, turi savo bepiločių orlaivių operatorius, nors dažniausiai tai yra komerciškai prieinami Kinijos bepiločiai orlaiviai, kuriuos NATO sistemos galėtų neutralizuoti.
Nors Rusijos pajėgos dabar stengiasi išvengti ankstesnių klaidų, jų pasekmės ir toliau persekioja Maskvos karius. Dėl personalo ir technikos praradimo jiems teko plačiai naudoti nereguliarias formuotes – savanorius, naujus kontraktininkus ir mobilizuotuosius iš apsišaukėliškų DNR ir LNR teritorijų.
Pasak M.Kofmano, Rusijos pajėgos nebuvo pasirengusios kariauti ilgą karą. Todėl šiuo metu joms labai trūksta personalo, visų pirma pėstininkų. Be to, kai kurių padalinių apmokymo lygis yra labai žemas.
Rusijos generaliniam štabui liko vienintelė galimybė – kariauti išsekinimo karą, nes jis neturi išteklių puolamiesiems manevrams.
R.Lee teigia, kad Rusija taupo kovinius dalinius, sutelkia dėmesį į Donbasą ir mažiau dėmesio skiria frontui Charkivo, Chersono ir Zaporižios regionuose, kur Ukrainos pajėgos pasiekė tam tikrų laimėjimų.
Tačiau prognozuoti ilgalaikius pokyčius yra labai sunku, nes yra pernelyg daug nežinomų veiksnių. Kas turi daugiau rezervistų? Kieno ištekliai labiau išeikvoti? Kas patyrė daugiau nuostolių?
„Mano trumpalaikė prognozė yra tokia, kad per vasarą abiejų pusių pajėgos tikriausiai bus išsekusios ir joms reikės didelės operatyvinės pertraukos“, – sako M.Kofmanas.
