Pastaruoju metu Latvijoje vis didėja būtent Rusijos kultūros įtaka, pažymėjo jis, kaip pavyzdį pateikdamas rusų kalba transliuojančias žiniasklaidos priemones, tarp jų komercinius kanalus, transliuojančius Rusijos šou ir filmus labai naudingu eterio laiku.
„Rusijos kultūra dirba ne tik rusakalbiams, bet ir latvių kalba kalbantiems gyventojams“, – mano G.Pelnenas. Kaip dar vieną didėjančios Rusijos kultūros įtakos pavyzdį jis nurodė kasmet rengiamą Jūrmaloje jaunųjų popmuzikos atlikėjų konkursą „Naujoji banga“, Rygos „Dinamo“ dalyvavimą Kontinentinėje ledo ritulio lygoje, kurios įsteigimo vienas iniciatorių, kaip jis pats prisipažino, buvo Rusijos lyderis Vladimiras Putinas.
Vienas tyrimo autorių – Andris Kuduoras, pasakodamas apie Rusijos „tėvynainių politiką“ Latvijoje pabrėžė, kad būtent ta politika yra viena stipriausių vadinamosios švelnios valdžios priemonių.
Latvijoje draudžiama finansuoti politines partijas iš užsienio, bet šalyje yra kelios Rusijos ambasados remiamos nevyriausybinės organizacijos, kuriose aktyviai dalyvauja žinomi Latvijoje politiniai lyderiai, paaiškino jis. Ir nors tai nedraudžiama, ekspertų manymu, tai Latvijos politikos problema. Todėl Latvijos politikams svarbu būtų pasakyti, kad visiškai visi Latvijos gyventojai – „mūsų žmonės“, mano jis.
Tyrimą atliko ekspertai iš Moldovos, Ukrainos, Gruzijos, Latvijos, Lietuvos ir Estijos, jam vadovavo Latvijos Rytų Europos politinių tyrimų centras, finansinę paramą suteikė Konrado Adenauerio fondas, Soroso fondo Latvijoje programa „Rytai – Rytams“ ir JAV organizacija „National Endowment for Democracy“.
Tyrime pateikta Rusijos užsienio politikos vadinamosios humanitarinės krypties palyginamoji analizė.
