Jis detaliau paanalizavo, kas žinoma apie šį planą ir ko reikėtų saugotis darant išvadas.
Kas skelbiama?
JAV administracija kartu su Rusija slapta tariasi dėl 28 punktų plano, kaip užbaigti karą Ukrainoje. Planas suskirstytas į keturias dalis: karo nutraukimas Ukrainoje, saugumo garantijos, platesnė Europos saugumo architektūra ir ateities JAV santykiai su Rusija bei Ukraina.
„Neoficialus architektas iš JAV pusės – Donaldo Trumpo pasiuntinys Steve’as Witkoffas, iš Rusijos – su Kremliumi siejamas Kirilas Dmitrijevas. Jie esą kelias dienas dirbo kartu JAV, vėliau S.Witkoffas susitiko ir su Ukrainos atstovais.
Svarbu tai, kad nei Ukraina, nei Europos sąjungininkai esą nebuvo šio dokumento bendraautoriai – jiems planas tik pristatomas, o ne kartu derinamas; blogiausias scenarijus teigtų, kad Ukrainai tektų priimti tai, dėl ko sutars JAV ir Rusija“, – pastebi L.Kojala.
Tektų perduoti 15-18 proc. Donecko srities teritorijos
Pasak jo, nutekėjusios detalės kalba apie Ukrainai itin nepalankias sąlygas: perdavimo okupantams likusios (±15-18 proc.) Donecko srities teritorijos, kurios agresorius nesugebėjo perimti, kontrolę; drastišką karinių pajėgų mažinimą (2-2,5 karto); ilgo nuotolio raketų ribojimus; įsipareigojimą šalies teritorijoje nepriimti kitų valstybių karinių pajėgų; rusų kaip valstybinės kalbos statuso pripažinimą ir pan. Greta to JAV galėtų būti teisiškai pripažįstamos Rusijos okupuotos teritorijos (potencialiai ne tik Krymas).
NBC skelbia, esą Donaldas Trumpas palaiko planą (nežinia, ar konkretų plano turinį, ar pačią idėją siekti plano). Marco Rubio komentaras šiąnakt buvo daug atsargesnis. Oficiali Ukrainos pozicija taip pat neaiški.
Kas iš to?
„Spekuliacijų – daug, faktų – mažai. Paskyros nuotrupos – paskata vengti „išvadų“. Yra požymių, kad nemaža dalis nutekintos informacijos gali būti iš Kremliaus šaltinių – su atitinkamais tikslais. Čia, ko gero, svarbiausia aplinkybė“, – pastebi analitikas.
Pasak jo, Ukrainos nuolaidos agresoriui – pagal tai, kas skelbiama – yra didžiulės ir konkrečios. Mainais kalbama apie „saugumo garantijas“, kurios abstrakčios ir šią akimirką neatrodo lygiavertės. Pati logika – 28 punktų planas pagal Gazos šabloną – grįsta susitarimu dėl strateginių prielaidų, kurių praktinis įgyvendinimo mechanizmas atidedamas ateičiai. Tačiau agresoriaus pusė rodo, kad norės apibrėžto rezultato, Ukrainai nesiūlant iš esmės nieko.
„Vašingtone per pastaruosius mėnesius įsitvirtino nuostata, kad susitarti su Maskva nepakanka – bet kokį susitarimą turės įgyvendinti Ukraina, svarų žodį tars Europos sąjungininkai. Ši aplinkybė nesikeičia, todėl joks primestas susitarimas nebus tvarus, o tai neatlieps D.Trumpo administracijos tikslo pašalinti karą kaip dirgiklį. Tai nereiškia, jog emocinis siekis – „pabaikime tai kuo greičiau“ – negali kuriam laikui užgožti racionalesnės perspektyvos. Ypač, jei derybas veda išskirtinai S.Witkoffas (nežinant, koks jo mandatas, kiek įsitraukę kiti administracijos pareigūnai).
Esamas diskusijų kontekstas primena grįžimą į pavasarį. Jis neatspindi ir situacijos fronte: agresorius stumiasi į priekį, Ukrainos laukia sunki žiema, tačiau strateginio proveržio tikimybę – vieningai – Vakarai vertina kaip menką“, – sako L.Kojala.
Pasak jo, korupcijos skandalas prisideda prie to, kad Ukrainos politinės pozicijos šiuo metu trapesnės nei būtų kitokiomis aplinkybėmis.
