Vienas žinomiausių Rusijos propagandininkų V.Solovjovas sekmadienį televizijos eteryje aiškino, kad tariamų paliaubų metu buvo nuvykęs į Ruskoje Porečnojės kaimą Kursko srityje ir ten neva kalbėjosi su rusų žvalgu. Esą šis kariškis papasakojo apie „Ukrainos pajėgų karo nusikaltimus“.
Kremliaus ruporas perpasakojo iš kario tariamai išgirstą istoriją apie tai, kad šiame kaime, grąžinus jį Rusijos kariuomenės žinion, buvo rasta „vaiko galva, atskirta nuo kūno“. Be to, ukrainiečiai, jo teigimu, kankino civilius gyventojus, pasitelkė seksualinį smurtą prieš moteris.
„Tada nuvažiavome į gretimą gatvę, ir jis pasakė: štai tas namas, kuriame gyveno šeima... O ten toks kinematografinis vaizdas... Garažas, pašiūrė prie namo, vaikiškas dviratukas, viskas sudraskyta, kažkur guli vaiko batelis, kažkur vežimėlis. O kampe vaiko galva, atskirta nuo kūno, sudeginta“, – neįtikimą istoriją pasakojo propagandininkas V.Solovjovas.
Po to jis grasinimais kreipėsi į „prancūzus“ ir „vokiečius“.
„Mes jus visus sunaikinsime. Ir sunaikinsime jūsų miestus, jei įsitrauksite į šį karą... Jūsų miestai taip sudegs ir kentės taip, kaip dabar kenčia Donbaso miestai. Ir jei jūsų piliečiai nenori, kad pragaras ateitų į jų namus, jie turi ką nors daryti su savo politine vadovybe“, –pareiškė jis.
Pakankamai aiškus sumanymas
N.Maliukevičius tokiuose Kremliaus naratyvuose ir šiurpiuose vaizdiniuose siūlo pirmiausia ieškoti konteksto.
„Propaganda visada yra susijusi su kontekstu. Kontekstas yra akivaizdus. Visas Rusijoje Pergalės dienos šventimo viešumas susijęs su tam tikru archajinių priešų vaizdinių, suprask, kovos prieš Hitlerį ir fašistus, perkėlimu į dabartį“, – sakė ekspertas.
Jo teigimu, pasitelkus tuos vaizdinius ir perkėlus juos į dabartinės politikos plotmę, tampa labai lengva manipuliuoti Rusijos visuomene: „Jeigu anksčiau buvo transliuojamos žinutės apie fašistų nusikaltimus Sovietų Sąjungoje, tai dabar tie fašistai literaliai yra tie, su kuo kovoja Vladimiras Putinas Ukrainoje. Lygiai tai pat jiems (ukrainiečiams – red. past.) yra priskiriami visi baisumai. Tai yra pakankamai aiškus sumanymas“.
Kalbėdamas apie „nuo kūno atskirtos berniuko galvos“ ar kokį panašų pasakojimą, N.Maliukevičius priminė vadinamojo „nukryžiuoto Slovjansko berniuko“ istoriją, kuriai buvo būdingi panašūs vaizdiniai.
„Kai Rusija kažkur pasitraukia ar pralaimi, ar turi apskritai pateisinti kodėl įvyko toks dalykas, kaip Kursko operacija, tada yra sukuriamos visos tokios istorijos, kurios yra tiražuojamos“, – paaiškino Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos instituto dėstytojas.
Tačiau, jo teigimu, nelabai kas turėtų reaguoti į tokius Rusijos propagandos protrūkius. Jis atkreipė dėmesį, kad Kremliaus ruporai į atskirą istoriją įvėlė ir Prancūziją, vaizduodami prezidentą Emmanuelį Macroną su kažkokiais milteliais.
„Man net nesitiki, kad taip lengvai mes, dekonstruodami propagandą, vėl įsiveliame į propagandinius pasakojimus. Turiu omenyje ir E.Macrono atvejį, kai Prancūzija bando kažkaip šleivai reaguoti, ir V.Solovjovo pasisakymus. Turėtume mažiau jiems suteikti viešumo. Nereikia čia kažko per daug aiškinti, nes dažnai toks ir yra tikslas, kad tik dar labiau tokias istorijas padarytume matomomis“, – reziumavo ekspertas.
Europos šalių vienybė
Sustiprėjusi antivakarietiška retorika, taip pat klastočių naudojimas yra susiję su Europos šalių taikos palaikymo pastangų suintensyvėjimu. Savaitgalį Prancūzijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos ir Lenkijos vadovai apsilankė Kyjive, kur susitarė dėl neatidėliotinų 30 dienų paliaubų tarp Rusijos ir Ukrainos sąlygų. Šiam planui pritarė Donaldas Trumpas.
Atsakas į šį planą buvo V.Putino naktinis pareiškimas, kuriame jis vietoj paliaubų pasiūlė naujas derybas Stambule. Sprendžiant iš spaudos konferencijos laiko ir to, kad V.Putinas savo pareiškimo tekstą parašė ranka, Europos vadovų iniciatyva tapo rimta problema Kremliui.
Rusijos propaganda pradėjo kurti istoriją apie „rusiškąją Bučą“ iškart po to, kai Maskva susigrąžino Ruskoje Porečnojė kaimo kontrolę. Iš pradžių buvo teigiama, kad neva yra kelių žmonių smurtinės mirties pėdsakų, o vėliau Rusijos tyrimų komitetas pareiškė, kad žuvo 22 žmonės. Tačiau valdžios institucijos taip ir nepateikė jokių realių to įrodymų.
