„Šiandien turime 26 šalis, kurios oficialiai įsipareigojo – kai kurios kitos dar nepriėmė pozicijos – dislokuoti Ukrainoje „taikos palaikymo pajėgas“ arba būti sausumoje, jūroje ar ore“, – pareiškė žurnalistams E. Macronas po Kyjivo sąjungininkų susitikimo.
Jis pridūrė, kad „šios pajėgos nesiekia kariauti su Rusija“ ir kad „tai pajėgos taikai užtikrinti“.
Kariai nebūtų dislokuojami fronto linijoje – jie siektų užkirsti kelią bet kokiai naujai didelei agresijai, sakė prancūzų prezidentas.
Prancūzijos lyderis taip pat sakė, kad JAV parama Europos remiamoms saugumo garantijoms Ukrainai po ugnies nutraukimo ar taikos susitarimo su Rusija bus galutinai patvirtinta „artimiausiomis dienomis“.
E. Macrono teigimu, nėra abejonių dėl JAV pasirengimo dalyvauti šiose saugumo pastangose.
Po Kyjivo sąjungininkų susitikimo Paryžiuje ir po pokalbio su JAV prezidentu Donaldu Trumpu (Donaldu Trampu) kalbėjęs E. Macronas taip pat sakė, kad Europos šalys, „bendradarbiaudamos su Jungtinėmis Valstijomis“, įves naujas sankcijas Rusijai, jei ši ir toliau atsisakys taikos susitarimo.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis padėkojo sąjungininkams Europoje, kad jie sutiko po karo nusiųsti savo karių į Ukrainą, ir pavadino tai pirmu konkrečiu žingsniu.
„Galvoju, kad šiandien pirmą kartą po ilgo laiko tai yra pirmas toks rimtas konkretus žingsnis“, – reporteriams sakė jis.
„Garantavimo pajėgos“ Ukrainai yra svarbi saugumo garantijų, kurias daugiausia europiečių koalicija nori pasiūlyti Ukrainai, jei karas baigsis taikos susitarimu ar ugnies nutraukimu, atrama.
Tačiau auga susirūpinimas dėl to, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nerodo suinteresuotumo taikos susitarimu, ypač po jo šios savaitės vizito Pekine.
„Norinčiųjų koalicijos“ susitikime kai kurie Europos lyderiai dalyvavo asmeniškai, o kai kurie, pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Keiras Starmeris (Kiras Starmeris), nuotoliniu būdu.
Susitikimas yra nauja E. Macrono vadovaujama pastanga parodyti, kad Europa gali veikti nepriklausomai nuo Vašingtono, D. Trumpui keičiant JAV užsienio politiką ir surengus tiesiogines derybas su V. Putinu.
Jungtinėms Valstijoms atstovavo D. Trumpo specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas (Stivas Vitkofas), kuris taip pat atskirai susitiko su V. Zelenskiu.
Ukrainos kariuomenės „regeneracija“
E. Macronas sakė, jog kita svarbi garantijų atrama yra Ukrainos kariuomenės „regeneracija“, kad ji „ne tik galėtų priešintis naujai atakai, bet ir įtikintų Rusiją nesiimti naujos agresijos“.
K. Starmeris sakė, jog būtina „eiti dar toliau darant spaudimą Putinui, kad būtų nutraukti karo veiksmai“, pranešė Dauningo gatvės atstovė.
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas (Frydrichas Mercas) taip pat ragino didinti spaudimą, bet atsargiai kalbėjo apie dalyvavimo apimtis.
„Vokietija deramu laiku, kai tik paaiškės gairių sąlygos, nuspręs dėl kariuomenės dalyvavimo“, – po viršūnių susitikimo sakė vyriausybės atstovas.
Tuo metu Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni (Džordža Meloni), kuri susitikime dalyvavo vaizdo ryšiu, pakartojo sąjungininkams, kad jos šalis nesiųs savo karių į Ukrainą, tačiau galėtų padėti stebėti bet kokį galimą taikos susitarimą, pranešė jos biuras.
„Meloni patvirtino, kad neatmeta galimybės paremti potencialų ugnies nutraukimą stebėsenos ir apmokymo iniciatyvomis ne Ukrainos teritorijoje“, – nurodoma pranešime.
„Norinčiųjų koaliciją“ sudaro maždaug 30 Ukrainą remiančių šalių. Be Europos valstybių, koalicijai taip pat priklauso Kanada, Australija ir Japonija.
