Europos Parlamentui jis sakė, kad didžiausią susirūpinimą kelia galimas pabėgėlių antplūdis ir vis sudėtingesnė situacija Centrinėje Azijoje – Turkijai, Kinijai ir Rusijai varžantis dėl savo įtakos regione didinimo.
J.Borrellis pakartojo, kad ES buvo priversta „užmegzti ryšių kanalus“ su Talibanu, kad užtikrintų savo piliečių, darbuotojų afganų ir jų šeimų evakuaciją.
„Taip, turime kalbėtis su Talibanu, bet tai nereiškia pripažinimo“, – sakė jis.
Pasak ES diplomatijos vadovo, Vakarų remiamos administracijos žlugimas Afganistane buvo „svarbiausias geopolitinis įvykis nuo 2014-ųjų, kai Rusija aneksavo Krymą“.
27 valstybes vienijanti ES dabar turės išplėsti diplomatinius ryšius su Iranu, Pakistanu ir Indija, kad suvaldytų krizę, sakė J.Borrellis.
„Dabartiniai įvykiai turės plataus masto poveikį regioniniam tarptautiniam saugumui“, – sakė jis ir pridūrė, kad Briuselis planuoja bendradarbiauti su JAV ir kitomis sąjungininkėmis, kad suformuotų „bendrą požiūrį“.
Savo komentarus Europos Parlamento užsienio reikalų ir plėtros komitetams J.Borrellis pateikė likus dienai iki NATO užsienio reikalų ministrų skubios vaizdo konferencijos, per kurią bus aptarta situacija Afganistane ir jos pasekmės.
Dauguma iš 30 NATO šalių priklauso ir ES.
