Šeštadienį per derybas Paryžiuje Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Vokietijos ir Italijos lyderiai pažadėjo padėti į bėdą patekusiems Europos bankams ir finansinėms institucijoms, bet sykiu bausti žlugusių bankų vadovus.
Nors šių keturių valstybių lyderiai stengėsi pademonstruoti vieningą frontą šios krizės akivaizdoje, 27 ES ministrai jaus spaudimą išlaikyti tą vienybę per savo derybas Liuksemburge dėl praktinių plano detalių.
Nors lyderiai stengėsi saugoti vienybę, skirtumai išryškėjo net tarp šio ketverto – dėl to, kokiu mastu galima sušvelninti viešųjų finansų reguliavimo taisykles, numatytas ES stabilumo ir augimo pakte, kad būtų atsižvelgta į mažėjančias mokestines įplaukas.
Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy, kuris stengiasi suvaldyti savo šalies deficitą, sakė, jog lyderiai sutiko, kad tos taisyklės „turėtų atspindėti tas nepaprastas aplinkybes, kuriose atsidūrėme“.
Tačiau Liuksemburgo premjeras Jeanas-Claude'as Junckeris, euro zonos finansų ministrų pirmininkas, tvirtino, jog lyderiai susitarė, kad tas taisykles ir jų deficito limitus reikia gerbti visas, nepaisant finansų krizės.
Dar prieš dabartinę krizę finansų ministrai dažnai nesutardavo dėl valstybinio finansavimo taisyklių. Vokietija gynė griežtą finansinę discipliną, o Prancūzija siekia daugiau erdvės judėti.
Airija tikriausiai sulauks kitų ES ministrų sunkių klausimų dėl praėjusią savaitę priimto savo sprendimo pasiūlyti neribotas garantijas visiems indėliams jos didžiausiuose bankuose.
Šis žingsnis ypač papiktino Didžiąją Britaniją ir Vokietiją, kurios baiminasi, kad jų indėlininkai skubės atidaryti banko sąskaitas Airijoje.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel šeštadienį Paryžiuje žurnalistams sakė, kad „nėra patenkinta“ Airijos sprendimu, kuris, pasak jos, prieštarauja ES konkurencijos taisyklėms.
„Svarbu veikti subalansuotai, šalims nekenkti viena kitai“, – pažymėjo ji.
Nuo 2007 metų rugpjūčio, kai prasidėjo šis sąmyšis, ES finansų ministrai parengė Europos finansų sistemos stabilumo didinimo gaires, bet beveik nieko daugiau nepadarė.
Praėjusią savaitę, kai vis daugiau Europos bankų atsidūrė prie žlugimo slenksčio, Europoje sustiprėjo būtinybės veikti pojūtis, nes lyderiai suprato, kad ši krizė yra ne vien JAV problema.
Tačiau nors Jungtinės Valstijos pasirinko itin ambicingą ir lygiai taip pat brangų finansinės pagalbos visam sektoriui kelią, Europa nusprendė, kad šalių bankų gelbėjimas bus tų šalių vyriausybių reikalas.
Olandijos, Belgijos ir Liuksemburgo valdžia praėjusią savaitę, kai į sunkią padėtį pateko „Fortis“, įrodė, kad gali reaguoti į tokį iššūkį, tačiau taip būti gali ne visada, jei susvyruotų didesnis bankas.
ES finansų ministrai taip pat turi svarstyti rekomendacijas griežtinti atlyginimų vadovams taisykles. Planuojama apriboti vadinamąsias auksinių parašiutų išmokas, kurias net žlugus jų bankams gavo kai kurie „riebūs katinai“.
N.Sarkozy Paryžiuje sakė, kad išmokų struktūra aukščiausio rango vadovams turėtų būti „peržiūrėta, kad būtų išvengta pernelyg didelio rizikavimo skatinimo ir kovojama su tuo, ką galime pavadinti trumpalaikiškumu“.
Ministrų derybos bus labai svarbios formuojant bendrą Europos reakciją į krizę prieš savaitės pabaigoje įvyksiantį Didžiojo septyneto (G-7) finansų ministrų susitikimą Vašingtone.
