Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas), Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas (Frydrichas Mercas) ir Kenijos prezidentas Williamas Ruto (Viljamas Ruto) yra tarp dešimčių Europos Sąjungos (ES) ir Afrikos lyderių, kaip tikimasi, dalyvausiančių susitikime Luandoje.
Šis susitikimas rengiamas tuo metu, kai JAV ir Europa nesutaria dėl Vašingtono pateikto 28 punktų plano, kuriuo siekiama užbaigti beveik ketverius metus trunkančią Rusijos plataus masto invaziją į Ukrainą.
Skelbiama, kad derybose su Afrikos valstybėmis daugiausia dėmesio bus skiriama prekybai, migracijai ir svarbiausioms žaliavoms.
Tačiau ES dalį dėmesio skirs pastangoms pakeisti JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) pateiktą plano projektą, kaip sustabdyti Rusijos karą Ukrainoje. Tiek Ukraina, tiek ES tvirtina, kad šiame plane išdėstyti punktai yra palankūs Maskvai.
Susitikimas Luandoje rengiamas po to, kai JAV, Ukrainos ir Europos pareigūnai sekmadienį susirinko Ženevoje aptarti šio pasiūlymo. Pirmadienį ES lyderiai Luandos susitikimo kuluaruose Ukrainos klausimu turėtų surengti „specialų susitikimą“.
„Dar reikia daug nuveikti dėl 28 punktų plano“, – sekmadienį naujienų agentūrai AFP nurodė Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas (Aleksanderis Stubas).
Susitikimas Angoloje bus septintos tokio pobūdžio derybos. Jos rengiamos po savaitgalį Pietų Afrikos Respublikoje (PAR) įvykusio Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimo, kurį temdė geopolitinius įtrūkius pabrėžęs JAV boikotas.
Pirmadienio susitikimas žymi 25-ąsias ES ir Afrikos Sąjungos (AS) santykių metines. Šiuos ryšius, analitikų teigimu, reikia atnaujinti, jei Europa nori išlaikyti savo, kaip pagrindinės žemyno partnerės, vaidmenį.
Afrika vėl tapo diplomatinės kovos lauku, kuriame Kinija, Jungtinės Valstijos ir Rusija konkuruoja dėl naudingųjų iškasenų, energetinio potencialo ir politinės paramos.
Mineralai ir saugumas
Pirmadienio viršūnių susitikimo darbotvarkėje – kova su nelegalia migracija į Europą, bendradarbiavimas saugumo srityje bei diplomatinės pastangos suteikti Afrikai stipresnį balsą pasaulinėse valdymo institucijose.
Tačiau prekybos skatinimas greičiausiai bus svarbiausias prioritetas, nes JAV tarifai smogia abiem žemynams.
Tikimasi, kad susitikimo metu ES pasidalins savo patirtimi, siekdama padėti Afrikai plėtoti vidaus prekybą, kuri šiuo metu sudaro vos 15 proc. visos prekybos, sakė diplomatai.
Bendrija taip pat sieks užsitikrinti itin svarbių mineralų, reikalingų žaliajai pereigai, tiekimą ir sumažinti priklausomybę nuo Kinijos retųjų žemių elementų, kurie būtini technologijų ir elektronikos prekėms.
27 valstybių blokas greičiausiai pademonstruos naujas investicijas pagal „Global Gateway“ – didžiulį infrastruktūros planą, kuris, kaip tikisi Briuselis, gali atsverti augančią Kinijos įtaką žemyne.
Angoloje, kuri yra susitikimo šeimininkė, įgyvendinamas vienas svarbiausių ES iniciatyvos projektų – Lobito koridorius. Tai geležinkelio projektas, finansuojamas bendradarbiaujant su Jungtinėmis Valstijomis, kuriuo siekiama sujungti išteklių turtingas Kongo Demokratinės Respublikos (KDR) ir Zambijos teritorijas su Atlanto vandenyno pakrante.
ES diplomatai stengiasi tokius projektus pristatyti kaip abipusiai naudingus. Kritikai teigia, kad ši schema kartoja kai kurias kolonijines praktikas ir dar nedavė reikšmingų teigiamų pokyčių vietos bendruomenėms.
„Europos patikimumas dabar priklauso nuo to, ar ji sugebės paremti projektų, kurie kuria vertę Afrikoje, o ne tik didina Briuselio žinomumą, įgyvendinimą“, – sakė Ikemesitas Effiongas (Ikemesitas Efiongas) iš Nigerijoje įsikūrusios konsultacinės įmonės „SBM Intelligence“.
