ES lyderiai sutarė dėl kandidatų į aukščiausius ES postus, EK pirmininke išrinkta U.von der Leyen

Europos Sąjungos (ES) lyderiai antradienį vakare, po ilgai Briuselyje užsitęsusio derybų maratono, sugebėjo susitarti dėl kandidatų į keturis aukščiausius Bendrijos postus.

„Europos [Vadovų] Taryba susitarė dėl ES institucijų būsimos vadovybės“, – sakoma jo „Twitter“ žinutėje.

Kaip jau skelbta, Europos Komisijos pirmininko vadove pasiūlyta tapti Ursulai von der Leyen.

Europos Centrinio Banko vadove siūloma dabartinė Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Christine Lagarde.

Ji per tviterį parašė esanti pagerbta tokio pasirinkimo. 

„Man garbė būti nominuotai į @ECB pirmininkus, – sakoma Ch.Lagarde žinutėje. – Atsižvelgusi į tai ir pasikonsultavusi su TVF direktorių valdybos Etikos komitetu nusprendžiau laikinai nusišalinti nuo TVF vykdomosios direktorės pareigų nominacijos laikotarpiu.“

Belgijos premjeras liberalas Charles'is Michelis parinktas kandidatu pakeisti Europos Vadovų Tarybos pirmininką Donaldą Tuską, atsakingą už ES viršūnių susitikimų koordinavimą ir pagalbą ieškant kompromisų.

Pagal siūlomą planą, ES užsienio politikos vadovu taptų Ispanijos užsienio reikalų ministras socialistas Josepas Borrellis.

Naująja EK pirmininke išrinkta Vokietijos gynybos ministrė Ursula von der Leyen yra glaudžiai susijusi su Lietuva – ji suvaidino esminį vaidmenį vokiečių karių atsiuntimui į šalį.

Prieš dvejus metus U.von der Leyen Rukloje dalyvavo oficialioje ceremonijoje, tuomet istorinėje kalboje ji pareiškė, kad Lietuva niekada nebeliks viena.

„Lietuvos laisvė ir nepriklausomybė niekada nebebus paaukota dėl nusikalstamos galios politikos interesų sferų“, – tuomet sakė U.von der Leyen.

Daugiau skaitykite čia.

Europos socialistai pagal siūlomą formulę J.Borrello asmenyje gautų atsakomybę už ES užsienio politiką ir EP pirmininko postą, bet vis tiek reiškia nepasitenkinimą.

Buvęs socialistų ir demokratų frakcijos EP lyderis, europarlamentaras Udo Bullmannas pranešime teigė: „Ursula von der Leyen socialdemokratams nėra priimtina kaip Europos Komisijos vadovė.“

„Negalime tiesiog išmesti per bortą Spitzenkandidat principo, nes rinkimų rezultatai netinka kai kurių vyriausybių vadovams.

Jei leisime Salvini, Orbanui ir kompanijai blokuoti tokius gabius ir demokratiškai išrinktus kandidatus kaip Fransas Timmermanas būtent dėl to, kad jis gina pagrindines ES vertybes, tai paliudys mūsų bendruomenės skurdumą ir padarys didelę žalą žmonių pasitikėjimui ES“, – rašė U.Bullmannas.

Panašios nuomonės laikosi ir dar vienas Vokietijos socdemų milžinas – buvęs partijos lyderis Sigmaras Gabrielis.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Sigmaras Gabrielis

„Būtų įžūloka, jei nei Weberis, nei Timmermansas, nei Vestager netaptų Komisijos pirmininku. Tai būtų antausis rinkėjams. Čia užkulisiai laimi prieš demokratinius rinkimus“, – piktinosi S.Gabrielis.

EVT pirmininkas D.Tuskas jau skelbia, kad pabaiga „vis arčiau ir arčiau“,  bet yra pranešimų, kad vienintelė pritarimo vokietės U.von der Leyen skyrimui EK pirmininke dar nepareiškusi šalis yra labai svarbi, jei ne svarbiausia ES narė – Vokietija.

Kaip skelbia „Politico“, kanclerė A.Merkel dar nori pasitarti su didžiosios koalicijos partneriais socialdemokratais ir tik tada arba uždegti žalią šviesą vadinamajam „lyderių paketui“, arba, žinoma, ne.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Angela Merkel

Vis dėlto panašu, kad Berlynas tokiai formulei pritars. Jei taip ir atsitiks, situacija bus tokia, kad EVT į EP kreipsis iš esmės prašydama ratifikuoti Spitzenkandidat procedūros atsisakymą.

Mat pagal šią „pagrindinio kandidato“ tvarką naujuoju EK pirmininku turėtų būti skiriamas daugiausia mandatų naujajame EP iškovojusios EPP nominuotas M.Weberis, o ne U.von der Leyen.

Kolegos iš naujienų agentūros BNS parengė trumpą tekstą apie U.von der Leyen, laikomą favorite tapti naująja EK pirmininke. Štai jis.

Uždelsę beveik pusšeštos valandos, ES šalių lyderiai pagaliau susėdo prie bendro derybų stalo – 17.20 val.

Galima neabejoti, kad bent jau žurnalistai laukia greitos diskusijų pabaigos, nes gerokai prisikankino dar pirmadienio naktį, kai nemažai jų snaudė tiesiog darbo vietoje.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Europos Vadovų Tarybą nušviečiantys žurnalistai miegojo tiesiog darbo vietoje

Lietuvai derybose atstovaujanti prezidentė Dalia Grybauskaitė užkulisiuose tarp kandidatų tapti Europos Vadovų Tarybos pirmininke buvo minima anksčiau. Dabar – beveik nebe.

Kaip rašo BNS, D.Grybauskaitės galimybes menkina tai, kad ji yra nepartinė – pagal Lietuvos Respublikos konstituciją prezidentas negali priklausyti politinei partijai.

Vis dėlto kai kurie politikai ir diplomatai dar svarsto, kad užsitęsus ginčams ji galėtų tapti kompromisine figūra ir galėtų būti įvardyta kaip su Europos liaudies partija siejama politikė, nors formaliai ir nepriklausanti partijai.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Dalia Grybauskaitė

Kita vertus, būtent EPP atstovė, vokietė krikdemė U.von der Leyen minima kaip favoritė vadovauti naujajai EK, tad dar viena, kad ir neformaliai, centro dešinioji svarbiame poste tikriausiai netiktų kitoms politinėms jėgoms.

Beje, Lenkijos vyriausybė paskelbė, kad prieš formalią derybų pradžią D.Grybauskaitė buvo susitikusi dvišaliam pokalbiui su Lenkijos premjeru Mateuszu Morawieckiu.

Pati D.Grybauskaitė nuo komentarų žiniasklaidai apie derybas susilaiko. 

Taip, kalbų ir spekuliacijų daug, o EVT susitikimas, tiesą sakant, dar neprasidėjo! Panašu, kad vėl laukia naktinės diskusijos, nors posėdis turėjo prasidėti dar vidurdienį Lietuvos laiku. Taigi vėluojama jau daugiau nei penkias valandas.

Gali būti, jog vėlinamasi ir dėl to, kad bet kuris asmuo, kurį EVT nominuos į EK pirmininkus, turės būti patvirtintas Europos Parlamente. O čia jau prasideda komplikacijos.

Antai socialdemokratas europarlamentaras iš Vokietijos Berndas Lange tviteryje parašė, kad toks variantas, kai EK vadovauja U.von der Leyen, o EVT – Ch.Michelis, „socialdemokratams netinka“.

Vengrijos premjero V.Orbano atstovas Zoltanas Kovacas tviteryje leido suprasti, kad būtent Budapešto, Varšuvos, Bratislavos ir Prahos dėka buvo „nuverstos“ tiek M.Weberio, tiek F.Timmermanso kandidatūros į EK pirmininkus.

Visos keturios šalys anksčiau parėmė U.von der Leyen kandidatūrą.

„Višegrado ketvertas dar kartą parodė turintis stiprybės ir įtakos sprendžiant dėl ES krypties. Įveikę Weberį, V4 premjerai nuvertė ir Timmermansą“, – parašė Z.Kovacas.

Tiesą sakant, jei U.von der Leyen ir toliau svajoja apie Jungtines Europos Valstijas, Višegrado ketverto parama jos kandidatūra atrodo mažų mažiausiai keistai – Vidurio Europos šalys kaip tik pasisako už dalies galių grąžinimą nacionalinėms valdžioms.

Paradoksalu, bet būtent už tokią ES kryptį pasisakė ir F.Timmermansas, ypač nemėgstamas Vengrijos ir Lenkijos valdančųjų.

Vadinamosios Tautų Europos šalininkams, kuriems nepatinka ES federalizacijos planai, gali nepatikti ir U.von der Leyen. Mat ji praeityje yra atvirai kalbėjusi apie savo svajonę, kad ES taptų federacija.

„Mano tikslas yra Jungtinės Europos Valstijos, panašios į tokias federalines valstybes kaip Šveicarija, Vokietija ar JAV“, – dar 2011 metais „Der Spiegel“ teigė U.von der Leyen.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Vokietijos gynybos ministrė Ursula von der Leyen

Tokią pat nuomonę ji išsakė ir 2015-aisiais: „Savo vaikų ir anūkų Europą įsivaizduoju ne kaip palaidą valstybių, kurias yra įkalinę nacionaliniai interesai, sąjungą.“

Kaip gynybos ministrė, U.von der Leyen yra pasisakiusi už glaudesnį europiečių bendradarbiavimą gynybos srityje ir remia ES kariuomenės idėją.

Dabar dėlionė tokia: EK pirmininkė – U.von der Leyen, EVT pirmininkas – Belgijos premjeras Ch.Michelis, EP pirmininkas visą penkerių metų kadenciją arba pusę jos – Bulgarijos ekspremjeras, socialistas Sergejus Staniševas, o ES užsienio politikos įgaliotinis – Ispanijos užsienio reikalų ministras Josepas Borrellas.

Ką daryti su EPP atstovu M.Weberiu, esą neaišku. Jis galėtų pusę penkerių metų kadencijos pirmininkauti EP, bet nebūtinai, nes ir dalis konservatorių ant jo pyksta dėl suirutės sekmadienį bei pirmadienį.

Pridėjus Ch.Lagarde kaip ECB vadovę, lyčių balansas daugiau mažiau būtų užtikrintas.

Tačiau yra nepatenkintų dėl prastos geografinės pusiausvyros – Vidurio ir Rytų Europa bei Skandinavija tikrai kažin ar džiaugiasi.

Prancūzijos žiniasklaida skelbia, kad būtent Paryžius pasiūlė Berlynui į EK siųsti U.von der Leyen.

„Macronas pasiūlė Merkel Ursulą, ir ji sutiko. Macronas taip pat pasiūlė į ECB paskirti Lagarde. Tai reikštų dvi kompetentingas ir proeuropietiškas moteris dviejose galingiausiose pozicijose.

Jos taip pat simbolizuotų atsinaujinimą, nes nėra tipiški Briuselio veidai. Von der Leyen kalba prancūziškai ir gerai pažįsta Briuselį“, – „Politico“ teigė vienas Prancūzijos diplomatas.

Oficialus EVT susitikimas vis dar neprasidėjo – dabar jo pradžia numatoma 16.15 val. Lietuvos laiku. Tačiau akivaizdu, kad vokietės U.von der Leyen kandidatūra vis patrauklesnė ES lyderiams.

Vokietijos kanclerei A.Merkel būtų svarbu, jei Komisijai vadovautų artima jos sąjungininkė ir ilgametė bendražygė.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Angela Merkel, Emmanuelis Macronas

Be to, U.von der Leyen taptų pirmąja EK vadove moterimi, o EPP išlaikytų Komisijos kontrolę – jos vairo nereikėtų užleisti kairiesiems, visų pirma F.Timmermansui.

Negana to, panašu, kad ir prancūzai susikalbėjo su vokiečiais – skelbiama, kad Paryžius pritaria U.von der Leyen, kuri užaugo Briuselyje ir gerai kalba prancūziškai, kandidatūrai.

Galiausiai vokietė EK vadovė turbūt reikštų naująjį Europos centrinio banko vadovą iš Prancūzijos – į šias pareigas pretenduoja dabartinė Tarptautinio valiutos fondo vadovė Christine Lagarde.

Su EVT derybomis susijęs Lietuvos diplomatas 15min patvirtino, kad Baltijos šalims, įskaitant mūsų valstybę, kuriai Briuselyje tradiciškai atstovauja prezidentė Dalia Grybauskaitė, vokietės U.von der Leyen kandidatūra į EK pirmininkus tinka.

„Žvelgiant iš mūsų pozicijų, ji mums tikrai būtų palanki. Ji yra gynybos ministrė, gavusi Lietuvos valstybinį apdovanojimą, žinanti mūsų saugumo situaciją, daug prisidėjusi prie to, kad į Lietuvą būtų atsiųsti Vokietijos kariai“, – tvirtino diplomatas.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Dalia Grybauskaitė apdovanojo ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“ Didžiuoju kryžiumi Vokietijos gynybos ministrę Ursula von der Leyen

Latvijai U.von der Leyen irgi tinka, nes ji yra EPP atstovė – kaip ir kaimyninės šalies premjeras Krišjanis Karinis, kuris apskritai yra paskirtas vienu pagrindinių EPP derybininkų.

Kita vertus, 15min šaltinis pataria neskubėti dėlioti galutinės mozaikos. Juk jei bus apsistota ties U.von der Leyen, o ne ties socialistu F.Timmermansu, kairieji liktų beveik be nieko.

„Socialistai pagal naujausią formulę turėtų atsisakyti Timmermanso, o už tai beveik nieko negautų. Tad diskusijų dar bus“, – 15min teigė Lietuvos diplomatas.

Visgi gali būti svarbu ir tai, kad Višegrado ketverto šalių parama U.von der Leyen kandidatūrai, anot kelių „Politico“ šaltinių, yra šių valstybių susitarimo su Vokietija dalis.

Italijos diplomatai irgi patvirtino, kad Roma pasiruošusi paremti U.von der Leyen, tačiau ją esą pirmiausia turėtų nominuoti EPP.

Vokietė yra krikdemė, tad dėl to viskas tvarkoje, tačiau, kaip jau minėta, pačioje EPP netrūksta primenančių, kad partijos kandidatas į M.Weberis.

Daug kas gali paaiškėti jau netrukus, bet EVT vis dar nesugebėjo pradėti posėdžio – jo pradžia buvo nukelta iki 15 val. Lietuvos laiku. Kita vertus, tai gali reikšti, kad svarbiausi sprendimai priimami šiuo metu, neformaliai, o lyderiai juos tik oficialiai patvirtins.

Negana to, yra pranešimų, kad U.von der Leyen patinka ir Baltijos šalių atstovams.

Kuluaruose kalbama apie naują formulę – vadinamąjį lyderių paketą. Pagal šią teoriją EK vadovautų dabartinė Vokietijos gynybos ministrė Ursula von der Leyen.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Ursula von der Leyen

Belgijos premjeras Ch.Michelis taptų EVT pirmininku, M.Weberis pirmininkautų EP, o Slovakijos politikas Marošas Šefčovičius būtų paskirtas užsienio politiką kuruojančios Išorės veiksmų tarnybos vadovu.

U.Von der Leyen yra gimusi Briuselyje, o M.Šefčovičius, dabartinis ES energetikos komisaras, šiais metais pralaimėjo Slovakijos prezidento rinkimus Zuzanai Čaputovai.

Įdomu, kad U.von der Leyen kandidatūrą į EK pirmininkus, „Politico“ šaltinių duomenimis, parėmė ir Višegrado ketvertas. Lenkai, vengrai, čekai ir slovakai nepritaria F.Timmermanso kandidatūrai.

Žinoma, tai, kad susitikimas vėluoja, lyderiams netrukdo reikšti savo nuomonės ir vilčių.

Tarkime, Austrijos laikinoji kanclerė Brigitte Bierlein nenori užsiimti „spekuliacijomis“ dėl potencialių kandidatų, bet siekia geografinio ir lyčių balanso, o Danijos premjerė Mette Frederiksen nusistebėjo, kaip lėtai viskas vysta – esą ji pratusi dirbti kitaip.

Portugalijos premjeras A.Costa tuo tarpu atskleidė: „Vakar (pirmadienį, – red.) buvome labai arti sutarimo, ir jei nebūtume buvę tokie pavargę, galbūt būtume sutarę.“

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Antonio Costa

Galiausiai Italijos premjeras Giuseppe Conte atvykęs į susitikimą pareiškė, kad Roma nenori „prisirišti“ prie vadinamosios Spitzenkandidat procedūros, ir pridūrė pasisakantis už EK vadovę moterį.

Diplomatų teigimu, omenyje jis turi ne populiarią danę liberalę Margrethe Vestager, o dabartinę Pasaulio Banko vadovę, bulgarę Kristaliną Georgijevą.

Pirmadienį Italija kartu su Višegrado ketverto šalimis pasisakė prieš F.Timmermanso kandidatūrą į EK pirmininkus.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Italijos premjeras Giuseppe Conte

Tiesa, Nors G.Conte supantys patarėjai sako, kad būtent jis inijavo maištą prieš socialistų kandidatą, pačios Italijos žiniasklaida skelbia, kad premjeras tiesiog įšoko į Višegrado traukinį.

Pasirodo, kad skubėti posėdžiauti Bendrijos šalių narių lyderiams nereikėjo.

Skelbiama, kad posėdis atidedamas iki 14 valandos Lietuvos laiku ir prasidės dviem valandomis vėliau nei planuota – panašu, kad vėl užtruko įnirtingi šalutiniai susitikimai.

Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas pareiškė, kad socialistų ir demokratų frakcijos vadovybė bei ES šalių narių kairieji lyderiai gins F.Timmermanso kandidatūrą, be to, sutinka su M.Weberio siuntimu pirmininkauti EP.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Pedro Sanchezas

„Nepriimtina, kad kai kurios šalys abejoja Timmermansu, nes jis gina bloko vertybes ir ES sutartis“, – pastebėjo P.Sanchezas.

Lenkijos, kuri, kaip ir Vengrija, turi problemų su ES dėl teisės viršenybės principo pažeidimų, premjeras Mateuszas Morawieckis optimizmu nespinduliavo ir atvykęs į EVT posėdį tarstelėjo: „Mūsų laukia dar viena sunki diena.“

M.Morawieckis pabrėžė, kad naujus kandidatus būtina išrinkti arba didele dauguma, arba vieningai.

„Norime, kad kandidatai būtų pasirinkti atsižvelgiant į geografinį balansą, bet svarbu ir tai, kad jie suprastų, jog Europa keičiasi“, – teigė Lenkijos vyriausybės vadovas.

Jis šypsodamasis pridūrė, kad vadinamojo Višegrado ketverto – Lenkijos, Čekijos, Vengrijos ir Slovakijos – vyriausybių vadovai „dabar susitinka beveik kiekvieną dieną“.

Tuo metu Europos Parlamente prasidėjusią plenarinę sesiją apkartino britų radikalo Nigelo Farage'o vadovaujamos „Brexit“ partijos atstovų akibrokštas – jie sesijos pradžioje suskambusio ES himno klausėsi nusisukę ir ant savo stalų pasidėję Jungtinės Karalystės vėliavėles.

AFP/„Scanpix“ nuotr./ES himno „Brexit“ partijos europarlamentarai klausėsi nusisukę

Proeuropietiški britų liberalai demokratai gi į posėdį atėjo užsivilkę marškinėlius su užrašu „Stop Brexit“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Britų liberalų demokratų europarlamentarai su marškinėliais, skelbiančiais „Stop Brexit“

Prancūzijos lyderis E.Macronas vėlavo atvykti į naujausią EVT posėdį – pirmadienį jis buvo grįžęs į gimtinę, kur praleido naktį.

Briuselyje jis pirmiausia susitiko su Ispanijos premjeru Pedru Sanchezu ir Portugalijos vyrausybės vadovu Antonio Costa. Tada laukė pokalbiai su Nyderlandų ministru pirmininku Marku Rutte ir belgu Ch.MIcheliu, o galiausiai – susitikimas su Vokietijos kanclere A.Merkel.

„Scanpix“/AP nuotr./Į Briuselį grįžęs E.Macronas

Visi šie lyderiai buvo pagrindiniai vadinamojo „Osakos kompromiso“ autoriai, neskaitant idėjos autoriaus, buvusio EP pirmininko Martino Schulzo.

Protestų namuose spaudžiamas Čekijos premjeras Andrejus Babišas dar kartą pasisakė prieš F.Timmermanso kandidatūrą į EK pirmininkus.

Jis esą nori tokio Komisijos vadovo, kuris nežvelgtų neigiamai į Vidurio Europos regioną, be to, skiriasi jo ir F.Timmermanso požiūriai į imigraciją.

Europa kalba apie pirmadienį Vokietijos kanclerės A.Merkel patirtą pažeminimą – esą politikė, kurios valiai nepakluso jos pačios globojami Europos centro dešinieji, tokios gėdos nejautė per visus trylika su puse metų šalies vyriausybės kėdėje.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas sudavė dar vieną smūgį A.Merkel. Šalies valstybinė propagandinė žiniasklaida vadinamąjį „sušių planą“ dėl kompromiso išvadino „George'o Soroso planu“.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Viktoras Orbanas

O premjeras nusistebėjo esą pirmą kartą išvydęs, kad didžiausios partijos EPP būryje vadovė nusprendė ignoruoti „demokratišką politinės jėgos vadovybės sprendimą“ kandidatu į EK pirmininko pareigas skirti M.Weberį.

V.Orbano partija „Fidesz“, beje, šiuo metu suspenduota ir aktyviai EPP veikloje nedalyvauja.

„Timmermansas yra geras karys, dėl to jį gerbiu. Jis yra ideologinis karys, netoleruojantis jokios įvairovės, jokių su jo nesutampančių nuomonių, norintis savąsias koncepcijas primesti visoms ES šalims narėms“, – griaudėjo V.Orbanas.

Nors pirmadienį jau atrodė, kad EPP vadovybė ir centro dešiniųjų lyderiai suminkštino poziciją, kitą rytą konkretumo – ne daugiau.

Mat dar išvakarėse europarlamentaras, EPP atstovas Christophe'as Hansenas tinkle „Twitter“ parašė, kad ši frakcija, kuri vis dar didžiausia EP, ryžtingai sieks EK pirmininko posto.

EPP generalinis sekretorius Antonio Lopezas-Isturizas pridūrė, kad M.Weberis buvo išrinktas „demokratiškai“ ir „yra rinkimus laimėjusios partijos lyderis“.

„Mes pasiruošę kalbėtis su kitomis politinėmis jėgomis, bet dėl EK pirmininko posto nepasiduosime, nes EPP laimėjo rinkimus, tad pagrindinis brangakmenis turi tekti EPP. Europos socialistai nelaimėjo rinkimų, todėl negali primesti savo kandidato“, – aiškino pareigūnas.