Sekite 15min Google
„Europos Vadovų Taryba apgailestauja dėl Jungtinių Valstijų sprendimo laikinai panaikinti sankcijas Rusijos dyzelinui“, – pažymėjo 27 ES valstybių narių lyderiai aukščiausiojo lygio susitikime Briuselyje penktadienį patvirtintose išvadose, kurias cituoja portalas „TVP World“.
D. Trumpas apie apribojimų Rusijos dyzelino eksportui sušvelninimą paskelbė anksčiau šį mėnesį, ir šis jo žingsnis Kyjive bei tarp jo Europos sąjungininkų sukėlė susirūpinimą, kad Vašingtonas pernelyg švelniai elgiasi su Maskva dėl karo Ukrainoje ir kartu didina spaudimą prezidentui Volodymyrui Zelenskiui.
ES lyderiai dar kartą patvirtino savo įsipareigojimą griežtinti sankcijas Rusijai, įskaitant priemones, kuriomis siekiama mažinti jos pajamas iš energijos, užkirsti kelią sankcijų vengimui bei sutrikdyti Maskvos vadinamojo šešėlinio tanklaivių laivyno veiklą.
„Didesnis spaudimas agresoriui“
Po aukščiausiojo lygio susitikimo surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjęs Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Antonio Costa (Antoniju Košta) teigė, kad Ukraina tebėra „pagrindinis Europos prioritetas“, ir paragino „daryti didesnį spaudimą agresoriui“.
„Mūsų pasiryžimas remti Ukrainą ir jos žmones yra toks pat tvirtas kaip ir anksčiau“, – sakė jis.
A. Costa taip pat įspėjo, kad Maskva stiprina savo priešiškus veiksmus visoje Europoje.
„Parama Ukrainai dar niekada nebuvo tokia aktuali, nes Maskva visoje Europoje intensyvina savo hibridines kampanijas. Matome sabotažo aktus ir nuolatinius valstybių narių oro erdvės bei teritorinių vandenų pažeidimus“, – pridūrė jis.
Ukrainos finansiniai poreikiai
ES lyderiai taip pat paprašė Europos Komisijos parengti pasiūlymą, kaip padengti papildomus Ukrainos finansavimo poreikius 2027 metais, sakė A. Costa.
Spaudos konferencijoje taip pat kalbėjusi Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) pabrėžė, kad būtina toliau teikti tarptautinę paramą Kyjivui.
Ji pažymėjo, kad 2026 metų finansavimas yra užtikrintas, tačiau įspėjo, kad kitąmet Kyjivui trūks apie 70 mlrd. eurų, kuriuos reikės padengti.
„Realybė yra paprasta. Kol tęsis šis karas, Ukrainos finansavimo poreikiai toliau didės“, – sakė ji.
„Europos Sąjunga ir jos valstybės narės šiuo metu teikia 80 proc. išorės pagalbos Ukrainai, ir mes toliau imsimės lyderio vaidmens. Tačiau mums skubiai reikia, kad įsitrauktų (ir padėtų) ir kiti partneriai“, – pridūrė ji.
Tuo metu Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) pareiškė, kad Ukrainos sąjungininkai išnagrinės Kyjivo prašymą dėl papildomo 70 mlrd. eurų finansavimo kitąmet.
„Mes iš tiesų svarstysime šį finansavimą. Finansavimą, kurį suteiks G7 (Didžiojo septyneto) šalys, mūsų partneriai ir, žinoma, europiečiai“, – sakė E. Macronas.
Be sankcijų ir finansinės pagalbos, ES lyderiai taip pat pasisakė prieš veiksmus, kuriais siekiama normalizuoti Rusijos dalyvavimą tarptautiniuose sporto ir kultūros renginiuose, ypač tuose, kuriuose būtų demonstruojami Rusijos nacionaliniai simboliai.
Ši pozicija pareikšta tuo metu, kai kelios tarptautinės sporto organizacijos ėmėsi veiksmų, siekdamos sušvelninti Rusijos sportininkams taikomus apribojimus, įvestus po to, kai Maskva 2022 metais pradėjo visapusišką invaziją į Ukrainą.
Kai kurie Rusijos sportininkai grįžo į tarptautines varžybas kaip neutralūs dalyviai, o tokiose sporto šakose kaip imtynės, fechtavimas ir tekvondo buvo panaikinti apribojimai dėl Rusijos nacionalinės vėliavos ir himno.
JAV ir Rusijos ekonominiai ryšiai
ES lyderiai kritikos pažėrė tuo metu, kai Vašingtonas vertina galimybes užmegzti glaudesnius ekonominius ryšius su Maskva, kol bando atgaivinti įstrigusias derybas dėl karo Ukrainoje užbaigimo.
Rusijos prezidento Vladimiro Putino specialusis pasiuntinys ekonominio bendradarbiavimo klausimais Kirilas Dmitrijevas penktadienį pareiškė, kad po praėjusią savaitę paviešinto susitarimo dėl dyzelino Maskva ir Vašingtonas aptaria naujus bendrus projektus, įskaitant atomine energija varomus duomenų centrus.
Energetikos konferencijoje Maskvoje kalbėjęs K. Dmitrijevas užsiminė, kad netrukus gali būti paskelbta naujų susitarimų, nepaisant JAV sankcijų, kurios ir toliau riboja ekonominį bendradarbiavimą.
„Iš tiesų ledas jau pradėjo tirpti“, – pareiškė pasiuntinys, kurį savo pranešime citavo naujienų agentūra „Reuters“.
Ginčas dėl įšaldyto Rusijos turto
Europos lyderiai taip pat priešinasi JAV pasiūlymui, apie kurį rašė žiniasklaida, grąžinti Maskvai dalį įšaldyto Rusijos valstybės turto, kad būtų sudarytas taikos susitarimas, rašo britų verslo dienraštis „The Financial Times“.
Po to, kai Maskva 2022 metais pradėjo visapusišką invaziją į Ukrainą, Vakarų šalys įšaldė apie 260 mlrd. eurų vertės Rusijos centrinio banko turto, įskaitant maždaug 210 mlrd. eurų, laikomų Europos Sąjungoje.
ES yra panaudojusi iš šio įšaldyto turto gautą pelną karinei pagalbai Ukrainai finansuoti, tačiau pasiūlymai panaudoti patį turtą susidūrė su teisinėmis problemomis ir pasipriešinimu iš Belgijos, kurioje laikoma didžioji dalis ES įšaldyto turto.
Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis (Radoslavas Sikorskis) anksčiau šią savaitę pareiškė, kad įšaldytas Rusijos turtas Maskvai bus grąžintas tik „per mūsų lavonus“.
