Ši suma bus išmokėta per trejus metus, pirmuosius 300 mln. numatoma išmokėti 2016 metais, o kitais metais – po 200 mln. eurų, nurodė ES humanitarinės pagalbos komisaras Christas Stilianidis.
„Negalima gaišti laiko ir imtis visų įmanomų priemonių, kad būtų išvengta humanitarinių kančių tarp mūsų sienų. Šiandieniame pasiūlyme numatyta 700 mln. eurų, kad galėtume suteikti pagalbą ten, kur jos labiausiai reikia“, – sakoma Ch.Stilianidžio pareiškime.
„Su šiuo pasiūlymu mes galėsime greičiau nei anksčiau suteikti skubią pagalbą krizių atvejais Europos Sąjungos viduje. Dabar nėra abejonių, kad ji (pagalba) bus ypač reikalinga pabėgėliams paremti“, – sakė jis.
ES narėms ir Europos parlamentui pritarus šiam Europos Komisijos (EK) planui, pirmą kartą bus skirstomos lėšos humanitarinei pagalbai pačios Bendrijos viduje, o ne išorėje.
Šis pagalbos planas pirmą kartą bus koordinuojamas su Jungtinėmis Tautomis ir kitomis pagalbos agentūromis, nurodė EK.
Jis sakė nežinąs, kiek lėšų bus skirta Graikijai, paprašiusiai 480 mln. eurų, kad galėtų priglausti 100 tūkst. pabėgėlių, nors anksčiau sakė laikąs Graikiją didžiausiu rūpesčiu.
Pasak jo, lėšos nebūsiančios atitrauktos iš dabartinių ES humanitarinės pagalbos išorei programų. Šiuo metu ES humanitarinei pagalbai teikti už Bendrijos ribų turi 1,2 mlrd. eurų.
Nors pagrindiniais migrantų vartais į Europą tapo Graikija, kai nuo 2015 metų pradžios į Europą plūstelėjo 1,13 mln. migrantų, šio reiškinio poveikis jaučiamas visoje Europos Sąjungoje.
Naująjį pagalbos mechanizmą norima paleisti tokiu metu, kai ES valstybės tvirtina, kad „jų reakcijos galimybes lemia neatidėliotinos ir išskirtinės aplinkybės, – ne tik pabėgėlių krizė, bet ir branduolinės ir cheminės avarijos, teroro išpuoliai ir epidemijos“.
Naujuoju fondu siekiama patenkinti būtiniausius poreikius – maisto, pastogės ir vaistų vaikams, moterims ir vyrams, atvykstantiems į ES šalis, pridūrė šis pareigūnas.
Makedonija įsileido 200 pabėgėlių, 10 tūkst. jų tebėra įstrigę prie jos sienos
Makedonija trečiadienį leido maždaug 200 pabėgėlių kirsti jos sieną su Graikija, prie kurios susitelkė maždaug 10 tūkst. žmonių, pranešė Graikijos pareigūnai.
Maždaug 170 žmonių leista kirsti sieną naktį, o dieną į šalį buvo įleidžiamos nedidelės grupelės žmonių, sakė AFP korespondentas.
Tai buvo pirmoji pabėgėlių iš Sirijos ir Irako grupė, kuriai buvo leista tęsti savo kelionę į kitas Europos šalis nuo pirmadienio ryto, kai prieš sienos uždarymą į Makedonija buvo įleista maždaug 300 pabėgėlių.
Augant atvykėlių nepasitenkinimui, šimtai jų pabandė prasilaužti pro sienos užtvarą, tačiau juos sustabdė Makedonijos policijos pajėgos, panaudojusios ašarines dujas ir už tai sulaukusios Europos Sąjungos kritikos.
Nuo tada Skopjė, imdamasi „apsaugos“ priemonių, prie sienos sustiprino policijos ir kariuomenės pajėgas, pranešė pareigūnai.
Graikijos Idomenio pasienio punkto pareigūnai sakė, kad dviejose stovyklose, kurias prižiūri pagalbos grupės, yra apsistoję 7 tūkst. žmonių, dar 3 tūkst. jų įsikūrė šalia esančiuose laukuose.
Per kelias pastarąsias dienas pagalbos grupės pranešė apie maisto produktų ir palapinių trūkumą pasienyje, perspėdamos, kad drėgni orai itin apsunkina padėtį pabėgėlių, kurių dauguma yra su mažais vaikais.
Makedonija taip pat pranešė, kad prie Serbijos sienos esantis jos pabėgėlių priėmimo centras jau beveik visiškai užsipildė – jame sienos kirtimo laukia beveik 1 tūkst. žmonių.
Daugiau nei pusė iš jų yra afganai, kuriems neleidžiama vykti toliau į kitas Europos valstybes.
„Maždaug 597 iš jų yra iš Afganistano ir jis vis dar laukia kokio nors sprendimo, kadangi čia jau yra 12 dienų“, – sakė Tabanovcės centro koordinatorius Goranas Stojanovskis.
„Kiti daugiausia yra sirai ir irakiečiai, kurie buvo sugrąžinti iš Serbijos. Nuo pirmadienio maždaug 180 migrantų iš Sirijos ir Irako dvi dienas yra įstrigę neutralioje teritorijoje tarp Serbijos ir Makedonijos, nes jiems neleidžiama patekti į Serbiją“, – sakė jis žurnalistams.
