Energetikos komisaras Danas Jorgensenas prieš susitikimą parašė laišką 27 valstybėms narėms, kuriame rekomendavo priemones, skirtas elektros ir dujų paklausai sumažinti, siekiant suvaldyti kainas.
„Kviečiu jus apsvarstyti galimybę imtis arba toliau taikyti priemones, kurios galėtų... sumažinti dujų ir elektros paklausą tiek, kiek bus būtina“, –laiške, su kuriuo susipažino AFP, rašo jis.
Nesitikima, kad neoficialios derybos baigsis svarbiais sprendimais, tačiau jos padės koordinuoti ES šalių veiksmus.
Dėl JAV ir Irano konflikto dujų kainos Europoje daugiau nei padvigubėjo būtent tuo metu, kai Europai prieš artėjančią žiemą reikia papildyti atsargas. Be to, Briuselis nori išvengti situacijos, kai šalys skubės vienu metu papildyti atsargas, nes tuomet egzistuos rizika, kad kainos dar labiau pakils.
Nors dujų atsargų lygis šiuo metų laiku yra „išskirtinai žemas“, „šiuo metu nėra jokios tiesioginės grėsmės tiekimo saugumui“, rašė D. Jorgensenas.
Vidutinis dujų atsargų lygis visoje ES siekia apie 70 proc., nors tarp šalių yra didelių skirtumų. Pavyzdžiui, Prancūzijoje rezervuarai užpildyti 82 proc., o Vokietijoje – tik 57 proc.
Tuo tarpu ES vartotojai jau dabar susiduria su aukštomis degalų kainomis, o dyzelino kainos degalinėse visoje ES šį mėnesį pasiekė rekordines aukštumas. Reaguodama į tai, Europos Komisija rekomendavo teikti tikslinę paramą labiausiai nukentėjusiems sektoriams ir sušvelnino valstybės pagalbos taisykles.
Tačiau galimas dyzelino eksporto draudimas Jungtinėse Valstijose – idėja, kurią remia prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas), – galėtų dar labiau pabloginti padėtį.
Kai kurios šalys, tarp jų Prancūzija, ragina suteikti papildomo lankstumo, įskaitant naujų taisyklių, kuriomis siekiama sumažinti metano – galingų šiltnamio efektą sukeliančios dujų – išmetimą, atidėjimas vieneriems metams. Teigiama, kad Komisija šį pasiūlymą svarsto.
Šioms taisyklėms, kurios turėtų įsigalioti ateinančiais metais, priešinasi kelios iškastinį kurą išganančios šalys, įskaitant Jungtines Valstijas. Pagal jas naftos ir dujų importuotojai privalės stebėti metano išmetimą ir teikti ataskaitas.
Tačiau kritikai teigia, kad tokios taisyklės susiaurintų Europos tiekėjų ratą tuo metu, kai energetikos rinkos vis dar atsigauna po JAV ir Irano konflikto.
Žvelgiant už šios tiesioginės krizės ribų, Briuselis tvirtina, kad esminis sprendimas glūdi elektrifikacijoje, ir siekia, kad iki 2040 metų elektra sudarytų 46 proc. viso energijos suvartojimo – dvigubai daugiau nei dabar.
