Sekite 15min Google
Šis pareiškimas nuskambėjo bloko vidaus reikalų ministrams susitikus Liuksemburge aptarti papildomų būdų prieglobsčio negavusių migrantų deportacijoms paspartinti.
Danija kartu su Austrija, Graikija, Vokietija ir Nyderlandais nagrinėjo galimybes įkurti tokius migrantų centrus.
„Kalbant apie grąžinimo centrus, viskas stumiasi į priekį labai gerai“, – žurnalistams sakė Danijos vidaus reikalų ministras Mortenas Bodskovas (Mortenas Bioskovas), atvykęs į ES susitikimą po derybų su kolegomis iš kitų keturių prie šio klausimo dirbančių valstybių.
„Judame teisinga kryptimi“, – teigė jis, bet nepateikė daugiau informacijos.
Vokietijos atstovas Alexander'as Dobrindtas (Aleksandras Dobrintas) teigė, kad vyksta preliminarios derybos, tačiau atsisakė įvardyti, kokios šalys jose dalyvauja. Pasak jo, reikia atlikti daugiau darbo siekiant užtikrinti, kad bet koks susitarimas atlaikytų galimus teisinius ginčus.
„Šie susitarimai turi būti tvarūs ilgalaikėje perspektyvoje“, – pažymėjo jis ir pridūrė vis dėlto besitikintis, jog pirmąjį susitarimą pavyks pasiekti iki metų pabaigos.
Derybos Liuksemburge vyko prieš imigraciją nusiteikusioms partijoms stiprinant pozicijas visame bloke, kaip parodė praėjusį mėnesį kraštutinių dešiniųjų pasiekti laimėjimai Vokietijoje.
ES ministrai galutinai patvirtino griežtesnes naujas migracijos taisykles, leidžiančias steigti grąžinimo centrus ir suteikiančias institucijoms gerokai platesnius sulaikymo įgaliojimus.
ES pranešė, kad reglamentas įsigalios ateinančiomis savaitėmis.
„Juodosios skylės“
Į susitikimo darbotvarkę įtrauktos diskusijos dėl „glaudesnio bendradarbiavimo“ su „prioritetinėmis“ ES nepriklausančiomis šalimis, siekiant išsiųsti teisės pasilikti bloke neturinčius asmenis.
Migracijos eurokomisaras Magnusas Brunneris (Magnusas Bruneris) sakė, kad pagrindinis dėmesys sutelkiamas į Pakistaną ir Bangladešą, kurie, jo teigimu, yra pagrindiniai migracijos maršrutų į Europą atspirties taškai.
Tuomet žmonės keliauja per Persijos įlankos šalis ir Egiptą į Libiją, iš kur daugelis bando laivais kirsti Viduržemio jūrą.
„Turime pradėti veikti labai ankstyvame etape“, – sakė jis.
Idėjos šalininkai tvirtina, kad grąžinimo centrai – tarnaujantys arba kaip galutinė paskirties vieta, arba kaip išsiunčiamųjų tranzito punktai – galėtų palengvinti repatriaciją ir tapti atgrasymo priemone potencialiems neteisėtiems migrantams.
Tačiau kritikai abejoja jų veiksmingumu, atkreipdami dėmesį į kliūtis, su kuriomis susidūrė panašūs projektai, ir prilygina juos „teisinėms juodosioms skylėms“, dėl kurių migrantai gali įstrigti nežinioje be pakankamos priežiūros.
Jungtinė Karalystė (JK) atsisakė plano deportuoti prieglobsčio negavusius migrantus į Ruandą, o Italijos valdomos migrantų apdorojimo įstaigos Albanijoje susidūrė su teisiniais iššūkiais ir lėtu procesu.
Šią savaitę Graikijos migracijos ministras Tanas Plevris (Thanos Plevris) pareiškė, kad jo šalis siekia 2027-aisiais atidaryti centrą vienoje Afrikos valstybėje, „dėl kurios jau sutarėme“, tačiau kol kas negali jos įvardyti.
Ruandos variantas?
Dvi Žaliųjų frakcijos Europos Parlamento narės trečiadienį pranešė, kad Ruandos pareigūnai joms sakė besiderantys su penkiomis ES šalimis.
Parlamentarės Anna Strolenberg (Ana Strolenberg) ir Tineke Strik (Tinekė Strik), atlikusios tiriamąją misiją Ruandoje ir kaimyninėje Ugandoje, prieštarauja grąžinimo centrams dėl žmogaus teisių ir kitų nuogąstavimų.
„Labai tikėtina, kad pirmoji šalis, su kuria bus sudarytas susitarimas, yra Ruanda“, – virtualioje spaudos konferencijoje sakė Nyderlandų politikė A. Strolenberg.
Ruanda yra viena iš kelių Afrikos valstybių, priėmusių migrantus iš Jungtinių Valstijų pagal panašią prieštaringai vertinamą JAV imigracijos programą, kurią rėmė prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas).
Derybos Liuksemburge buvo pirmasis gyvas ES ministrų susitikimas po to, kai šią vasarą kilęs migrantų antplūdis į Ispanijos Seutos eksklavą išbandė Europos sienų apsaugą ir sukėlė diplomatinį ginčą tarp Ispanijos ir griežtos migracijos politikos besilaikančios Italijos.
Tikėtasi, kad Ispanija pateiks naujausią informaciją apie situaciją savo teritorijoje Šiaurės Afrikoje, o diskusijose taip pat bus siekiama aptarti pasiūlymus, kaip ateityje užkirsti kelią panašioms krizėms ir jas suvaldyti.
Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) šį mėnesį pareiškė, kad Briuselis pasiūlys skubios pagalbos priemonę, leisiančią šalims veiksmingiau valdyti masinius migracijos srautus, nors detalės dar nėra apibrėžtos.
Taip pat dirbama siekiant patobulinti Europos išankstinio perspėjimo sistemą, o tarp svarstomų planų – bloko sienų agentūros „Frontex“ įgaliojimų sustiprinimas vykdyti stebėseną socialiniuose tinkluose.
