Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2020 01 14 /16:35

ES šalys inicijuoja Irano branduoline sutartimi numatytą mechanizmą sankcijoms sugrąžinti

Trys didžiosios Europos Sąjungos šalys antradienį paskelbė, kad inicijuoja 2015 metų sutartimi dėl Irano branduolinės programos numatytą mechanizmą, pagal kurį šiitiškai respublikai gali būti sugrąžintos Jungtinių Tautų sankcijos dėl šios sutarties pažeidimų, bet tvirtino, kad lieka įsipareigojusios susitarimui.
Irano vėliava
Irano vėliava / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

„Mums neliko kito pasirinkimo, turint omenyje Irano veiksmus“, – sakoma Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir Vokietijos pareiškime. Jame priduriama, kad Teheranas „nevykdo savo įsipareigojimų“ pagal daugiašalį susitarimą.

Tačiau šios trys šalys nurodė, kad „dar kartą pareiškia savo įsipareigojimą“ susitarimui ir neprisidės prie „kampanijos taikyti maksimalų spaudimą Iranui“, kurią vykdo JAV prezidentas Donaldas Trumpas, 2018 metais pasitraukęs iš minimos sutarties.

Sutartis, oficialiai vadinama Bendruoju išsamių veiksmų planu (Joint Comprehensive Action Plan, JCPOA), ant plauko pakibo 2018 gegužę, kai JAV paskelbė apie savo pasitraukimą.

Jungtinėms Valstijoms sugrąžinus sankcijas Iranui, Teheranas nustojo vykdyti dalį pagal susitarimą prisiimtų įsipareigojimų, o sausio pradžioje paskelbė, kad nebepaisys sutartimi nustatytų urano sodrinimo centrifugų skaičiaus apribojimų.

JCPOA numatyta, kad jei kuri nors šalis mano, kad kita šalis nevykdo įsipareigojimų, ji gali pranešti apie tai Bendrajai komisijai, kurią sudaro JK, Prancūzija, Vokietija, Iranas, Rusija, Kinija ir ES. Tokiu veiksmu inicijuojamas mechanizmas, galintis nulemti pasaulinių JT sankcijų Iranui sugrąžinimą.

„Irano veiksmai neatitinka branduolinio susitarimo nuostatų ir turi vis sunkesnių ir negrįžtamų pasekmių dėl [branduolinio ginklo] platinimo“, – sakoma JK, Prancūzijos ir Vokietijos ministrų pareiškime.

„Sugrąžinti Iraną prie visiško laikymosi“

Tačiau šios trys šalys nurodė, kad „dar kartą pareiškia savo įsipareigojimą“ susitarimui ir išreiškė „ryžtą dirbti su visais dalyviais, kad jį išsaugotume“.

„Atsižvelgus į pastarojo meto įvykius, dar svarbiau tampa nepridėti branduolinio ginklo platinimo krizės prie dabartinės eskalacijos, keliančios grėsmę visam regionui“, – priduriama pareiškime.

„Viliamės sugrąžinti Iraną prie visiško savo įsipareigojimų pagal JCPOA laikymosi“, – sakoma jame.

2015-ųjų susitarimu siekta mainais į sankcijų sušvelninimą apriboti Irano branduolines ambicijas, Vakarams būgštaujant, kad Teheranas siekė susikurti branduolinių ginklų.

JK, Vokietija ir Prancūzija pabrėžė, kad neprisidės prie „kampanijos taikyti maksimalų spaudimą Iranui“, kurią vykdo JAV prezidentas Donaldas Trumpas, 2018 metais pasitraukęs iš minimos sutarties.

Šis D.Trumpo žingsnis reiškė, kad Iranui nepavyko pasinaudoti sankcijų sušvelninimu, kaip Teheranas tikėjosi, ir sukėlė daugiau sunkumų šlubuojančiai šalies ekonomikai.

Be to, lapkritį Iraną sukrėtė neeiliniai protestai, kuriuos išprovokavo pakilusios degalų kainos.

Nors ES galingosios valstybės aiškiai pabrėžė, kad yra įsipareigojusios tam susitarimui, JK ministras pirmininkas Borisas Johnsonas antradienį pareiškė, kad „Donaldo Trumpo susitarimas“ galėtų pakeisti JCPOA.

„Jeigu jos atsisakysime, mums reikės pakaitalo“, – sakė B. Johnsonas, turėdamas galvoje 2015-aisiais pasirašytą branduolinį susitarimą.

B.Johnsonas sakė, kad „Donaldo Trumpo susitarimas“ būtų „puikus kelias judėti pirmyn“, tačiau jokių šios iniciatyvos detalių nepateikė.

„Amerikos požiūriu, tai ydinga sutartis, ji baigia galioti, be to, ji buvo parengta JAV prezidento pareigas einant [Barackui] Obamai", – sakė britų premjeras.

„Prezidentas D. Trumpas puikiai moka sudarinėti sutartis – taip mano ne tik jis pats, bet ir daugelis kitų. Dirbkime drauge ir pakeiskime JCPOA Trumpo susitarimu“, – sakė B.Johnsonas

„Tęsti diplomatines pastangas“

Tačiau ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis pareiškė, kad dabar yra „svarbiau nei kada nors anksčiau“ išsaugoti 2015-ųjų Irano branduolinį susitarimą, „atsižvelgus į tebesitęsiančią pavojingą eskalaciją Artimuosiuose Rytuose“.

Praėjusią savaitę įtampa tarp Irano ir Jungtinių Valstijų pasiekė aukščiausią lygį nuo įkaitų krizės JAV ambasadoje Teherane, kilusios praėjus mažiau nei devyniems mėnesiams po Vašingtono remto Irano šacho nuvertimo per 1979-ųjų Islamo revoliuciją.

Jungtinės Valstijos nukovė Q. Soleimani per antskrydį Irako sostinėje Bagdade, o Iranas pažadėjo už tai atkeršyti.

Ir nors Irano ataka prieš Irako bazes, kuriomis naudojasi JAV kariai, buvo laikoma palyginti proporcingu Teherano atsaku į Q. Soleimani žūtį, iraniečių pajėgos praėjusią savaitę pripažino, kad per klaidą numušė Teherano oro uoste pakilusį ukrainiečių lainerį, kuriame buvo 176 žmonės. Visi jie žuvo.

Analitikai tvirtina, kad Europa tebeturi galimybę primygtinai reikalauti diplomatijos, Teheranui užimant gynybines pozicijas po pripažinimo, kad numušė keleivinį lėktuvą.

„Matau galimybę vėl įsitraukti [į derybas] bent jau branduolinėje srityje“, - naujienų agentūrai AFP sakė Alexas Vatanka iš Vašingtone įsikūrusio pelno nesiekiančio Artimųjų Rytų instituto (MEI).

„Manau, kad iraniečiai tai padarytų daugiašalėje aplinkoje“, – pridūrė jis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Reklama
„Daktare, man pašalino tulžies pūslę, tačiau aš nesijaučiu gerai...“
„TOPsport A lygos tribūna“: „Panevėžio“ krizė, karštosios kėdės ir prezidentas svečiuose
Užsisakykite 15min naujienlaiškius