Naujausi įvykiai rodo, kad esama realios rizikos, todėl ES rengia priemonių paketą, skirtą jai sušvelninti.
Praėjusią savaitę Belgijos pareigūnai demaskavo planuojamą išpuolį prieš prieš šalies ministrą pirmininką Bartą De Weverį (Bartą De Veverį).
Tuomet Nyderlandų kraštutinių dešiniųjų lyderis Geertas Wildersas (Gertas Vildersas), pirmavęs apklausose prieš vėliau šį mėnesį vyksiančius rinkimus, laikinai sustabdė savo kampaniją, pasirodžius pranešimams, kad ir jis buvo sąmokslo taikinys.
G. Wilderso oponentams taip pat grasinama. Sekmadienį kaukėti vyrai kavinėje kabinėjosi ir įžeidinėjo socialdemokratą Fransą Timmermansą (Fransą Timermansą).
„Turime tai vertinti kaip grėsmę mūsų demokratijai“, – sakė danų teisingumo ministras Peteris Hummelgaardas (Pėteris Humelgoras), atvykęs į Liuksemburgą aptarti šio klausimo su savo ES kolegomis.
„Prieš penkerius ar septynerius metus, kai kalbėdavomės, sakydavome: „Galbūt tonas šiurkštus, galbūt atmosfera internetinėse politinėse diskusijose negailestinga, bet žmonės niekada to neperkelia į atviras gatves“, – teigė jis.
„Dabar matome, kad įvyko didelis pokytis“, – pridūrė jis, pažymėdamas, kad susidūrė su daugybe grasinimų, įskaitant bandymą įsilaužti į jo namus.
Ypač dažnai taikiniais tampa moterys
Išrinktų politikų saugumas pirmiausiai yra ES valstybių narių, o ne Briuselio, atsakomybė. Tačiau bloko vykdomoji valdžia nori parodyti, kad ji nesėdi sudėjusi rankų.
ES teisingumo komisaras Michaelas McGrathas (Maiklas Magratas) pareiškė būgštaujantis, kad dėl smurto grėsmės žmonės galiausiai nebenorės įsitraukti į politiką.
M. McGrathas su savo komanda netrukus pristatys „demokratijos skydą“, kurio detales jis pateikė ministrams Liuksemburge.
Juo siekiama pagerinti kovą su dezinformacija ir užsienio kišimusi bei skatinti prieigą prie patikimos žiniasklaidos.
Briuseliui ir 27 bloko valstybėms tenka sunki užduotis išlaikyti pusiausvyrą.
Kyla klausimas, kaip kovoti su grėsmėmis nepažeidžiant saviraiškos laisvės ir neapribojant piliečių teisių tikrinti valdžią.
Vienas iš pirmadienį nuskambėjusių klausimų buvo apie tai, ar politikai turėtų būti tolerantiškesni politiniam smurtui nei eiliniai gyventojai.
Surinkti duomenys atskleidė nerimą keliantį vaizdą.
Europos Komisijos (EK) ataskaitoje teigiama, kad beveik du trečdaliai partijų pranešė apie grasinimus, smurtą ar priekabiavimą – internetu ar asmeniškai – per 2024 metais vykusius Europos Parlamento (EP) rinkimus.
Dažniausiai taikiniais tampa moterys ir mažumų grupės.
Per praėjusią rinkimų kampaniją Estijos teisingumo ministrės Liisos-Ly Pakostos (Lysos Li Pakostos) automobilis, pastatytas kieme prie jos namų, buvo nuniokotas.
„Gana dažnai sulaukiu grasinimų socialiniuose tinkluose ar el. laiškuose“, – sakė ji naujienų agentūrai AFP, pridurdama, kad tai paveikė ir jos penkis vaikus.
