Už sveikatos politiką daugiausia yra atsakingos pačios bloko valstybės narės, tačiau ES sveikatos komisarė Stela Kiriakides pareiškė, kad COVID-19 išryškino poreikį koordinuoti veiksmus.
Nuo kovo mėnesio, kai ši liga pasiekė Europos miestus, žemyne mirė mažiausiai 311 tūkst. iš daugiau nei 13 mln. užsikrėtusiųjų, o daugelį šalių jau ištiko antroji susirgimų banga.
Europos pareigūnai pripažįsta, kad 27 valstybės narės nesugebėjo tinkamai koordinuoti veiksmų per pirmąją epidemijos kulminaciją, užfiksuotą pirmaisiais šių metų mėnesiais – taigi, infekcija greitai išplito.
„Kad sumažintume neigiamą poveikį žmonėms ir verslui, turime drauge kovoti su grėsmėmis sveikatai. Praėję metai mums parodė, kad susiskaldymas daro visas valstybes nares pažeidžiamas“, – pabrėžė S. Kiriakidesas.
„Visi matėme nekoordinuotų nacionalinių priemonių pasekmes per pirmąsias protrūkio savaites ir net mėnesius“, – sakė ji.
„Taip pat pastebėjome pasirengimo stygių, kai pritrūko medicininės įrangos, testavimo pajėgumų ir koordinavimo kitose srityse“, – tęsė komisarė.
„Krizės laikotarpiais, kai susiduriame su valstybių sienas peržengiančiomis grėsmėmis sveikatai, piliečiai tikisi, kad ES imsis aktyvesnio vaidmens juos apsaugant“, – pažymėjo ji.
Esama požymių, kad, vėl paskelbus įvairaus griežtumo nacionalinius karantinus, antroji banga gali artėti prie savo kulminacijos. Be to, padaryta pažangos kuriant vakcinas nuo COVID-19.
Tačiau S. Kiriakidesas nori, kad Europa sukurtų „sveikatos sąjungą“, kad blokas sutvirtintų savo atsparumą būsimiems ligų protrūkiams.
Briuselis planuoja steigti naują instituciją, kuri pagal funkcijas atitiktų Biomedicinos pažangiųjų tyrimų ir plėtros tarnybą (BARDA) – JAV Sveikatos apsaugos departamentui pavaldžią agentūrą, turinčią daug išteklių bendradarbiavimui su laboratorijomis.
Pasak S. Kiriakides, planai dėl šios naujos ES institucijos – Sveikatos krizių valdymo tarnybos (HERA) – bus įtraukti į formalų įstatymo projektą kitais metais. Ji turėtų pradėti veikti 2023 metais.
