2025-04-08 14:53

Estija grasina nuskandinti įtartinus laivus Baltijos jūroje

Estijos gynybos pajėgoms gali būti suteikta teisė nuskandinti civilinius laivus Baltijos jūroje, jei jie kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Atitinkamą įstatymo projektą trečiadienį, balandžio 9 d., svarstys parlamentas, pranešė Estijos nacionalinis transliuotojas ERR.
Rusijos karo laivas
Rusijos karo laivas / Asociatyvinė nuotr. / „AP“/„Scanpix“

Iniciatyvos tikslas – suteikti šalies kariniam jūrų laivynui teisę užkirsti kelią tokiems incidentams, kai užsienio prekybos laivai nutraukia jūros kabelius ir sugadina kitą infrastruktūrą.

Toks jėgos panaudojimas tik išimtinais atvejais

Dokumente numatyta, kad kariuomenė galės panaudoti jėgą išimtiniais atvejais, pavyzdžiui, kai kyla grėsmė daugelio žmonių gyvybei arba „siekiant išvengti katastrofos“, sakė parlamento gynybos komisijos pirmininkas Kalevas Stoicescu. Jis patikino, kad įtartino laivo įgula bus įspėta ir evakuota prieš jį nuskandinant.

Pasak jo, Estijos karinis jūrų laivynas galės nuskandinti laivus Estijos išskirtinėje ekonominėje zonoje, kuri tęsiasi iki sienos su kaimyninių šalių panašiomis zonomis. Tuo pačiu metu, jei Estijos pajėgumai neleis „tinkamai reaguoti“ į grėsmę, Talinas remsis bendradarbiavimu su Suomija, Švedija, Latvija ir kitais sąjungininkais, pridūrė K.Stoicesku.

Gynybos pajėgos turi teisę nuskandinti laivą, jei grėsmės neįmanoma atremti kitomis priemonėmis arba jei to neįmanoma padaryti laiku.

Jėga gali būti panaudota, jei jos sukelta žala yra gerokai mažesnė už galimą grėsmės žalą. Laivo kapitonui arba vėliavos valstybei turi būti kuo greičiau pranešta.

K.Stoicescu pateikė paralelę su 2001 m. rugsėjo 11 d. išpuoliais Jungtinėse Valstijose. Teigiama, kad laivai nebus nuskandinti dėl kabelio pažeidimo.

Išpuoliai Baltijos jūroje

Sausio viduryje gynybos ministras Hanno Pevkuras paskelbė, kad kariuomenei leidžiama jėga reaguoti į grėsmes Baltijos jūroje, įskaitant Estijos išskirtinę ekonominę zoną. Tuomet jis pažymėjo, kad gynybos ministras turės duoti atitinkamą leidimą, jei reikės panaudoti jėgą. Iniciatyva buvo pradėta atsižvelgiant į tai, kad Baltijos jūroje vis dažniau nutrūksta kabeliai.

Atsižvelgdama į tai, NATO nusprendė sustiprinti savo karinį buvimą regione. Tuo pat metu Vakarų šalys apkaltino Rusiją prisidėjus prie šių incidentų. Tačiau, kaip rašė „The Wall Street Journal“, atlikdamos tyrimus Šiaurės Atlanto aljanso šalys nerado įrodymų, kad kabeliai buvo sugadinti dėl Maskvos sabotažo.

Problemos karo laivo vadui

Tuo tarpu iniciatyvą nuskandinti įtartinus laivus kritikavo buvęs Estijos karinių jūrų pajėgų vadas Juri Saska. Pasak jo, karo laivo vadas bus pastatytas į stresinę situaciją: jam kils įtarimų, o politikai tuo pagrindu nuspręs nuskandinti konkretų laivą.

„Tada paaiškėja, kad visa tai neįrodoma. Ir kyla klausimas: kas pasirodys esąs kaltas? Kieno rekomendacijomis remiantis buvo priimti sprendimai?“ – sakė J.Saska. Kariškis taip pat pabrėžė, kad evakavus įgulą laivas nekels grėsmės kritinei infrastruktūrai, tačiau nuskendęs laivas kels didesnę grėsmę aplinkai. „Visa tai kažkaip labai painu“, – užbaigė J.Saska.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą