Šis prašymas pateiktas Ukrainai stiprinant savo smūgių kampaniją prieš Rusijos naftos infrastruktūrą svarbiausiuose Baltijos uostuose, įskaitant netoli Estijos esančius Ust Lugos ir Primorsko uostus.
Abu uostai yra pagrindiniai Rusijos naftos, gabenamos per Baltijos jūrą, eksporto centrai.
Kyjivas padvigubino atakų, nukreiptų prieš Rusijos naftos perdirbimo ir eksporto įrenginius, skaičių, tikėdamasis sutrikdyti Maskvos laivybos ir pinigų srautus.
Estijos gynybos pajėgų žvalgybos centro vadovas pulkininkas Antsas Kiviselgas pažymėjo, kad Talinas neprašė Kyjivo nutraukti atakų, bet rekomendavo saugesnius maršrutus.
„Rekomendavome pasirinkti atakų koridorius taip, kad jie (dronai – red. past.) nepatektų į Estijos oro erdvę, nors visiškai to atmesti neįmanoma“, – pareiškė jis, kalbėdamas laidoje „Ukraina stuudio“.
„Rusijos priešlėktuvinės gynybos veikla, be abejo, taip pat yra veiksnys, dėl kurio dronai atsiduria čia“, – pridūrė A.Kiviselgas.
Per paskutinį mėnesį Ukrainos bepiločiai orlaiviai kelis kartus nukrypo nuo kurso ir sudužo Estijoje, taip pat Latvijoje, Lietuvoje ir Suomijoje.
Nepaisant to, kad rekomendavo pasirinkti kitą skrydžio maršrutą, A.Kiviselgas sutiko, kad „neįmanoma visiškai atmesti“ situacijų, kai Ukrainos dronai pažeidžia Estijos oro erdvę ar sienas.
„Patikimiausias būdas užkirsti kelią dronams pasiekti Estijos teritoriją – nutraukti Rusijos agresyvų karą“, – pabrėžė jis.
Nė viena iš NATO valstybių viešai nepareikalavo, kad Ukraina nutrauktų smūgius, nors ir išsakė raginimus sumažinti atakų skaičių.
Savo ruožtu pirmadienį Rusija apkaltino Baltijos šalis, kad jos leidžia Ukrainai naudotis jų oro erdve atakoms, o Ukraina apkaltino Rusiją, kad ji išstumia dronus nuo kurso, taip bandydama įtraukti į konfliktą kitas šalis.
