Šių metų pradžioje įgytas būsimos pirmininkės statusas įpareigoja Estiją elgtis kiek kitaip nei įprasta, ketvirtadienį nusprendė vyriausybė.
„Europos Sąjungos Tarybos darbe iki pirmininkavimo pradžios mes ir toliau pristatinėsime savo pozicijas. Tačiau pristatinėdami ir gindami savo pozicijas mes, kitaip nei iki šiol, turėsime vertinti, kaip tai gali paveikti mūsų būsimą neutralaus tarpininko vaidmenį“, – rašoma vyriausybės nutarime.
Jame pažymima, jog siekiant vienodos praktikos kabinetas patvirtino bendruosius principus.
Pavyzdžiui, sprendžiant Estijai labai reikšmingus arba opius klausimus, formuluotės turės būti parenkamos itin dėmesingai, o reikalaujamasis tonas – sušvelnintas.
Dokumente taip pat pažymima, kad siekiant ginti Estijos interesus, pirmenybė turi būti teikiama dvišaliam bendradarbiavimui su institucijomis ar panašios pozicijos besilaikančiomis valstybėmis narėmis.
Jame rašoma, kad apskritai pirmąjį šių metų pusmetį Estija nesijungs prie valstybių narių grupių laiškų ir kreipimųsi, ypač turinčių neigiamą atspalvį.
Panašios pozicijos besilaikančių valstybių narių grupės darbe Estija, kaip būsima pirmininkaujančioji šalis, atliks labiau klausytojos ir tylios rėmėjos vaidmenį, pažymima dokumente.
Jame priduriama, kad Estijos atstovai gali laisviau kalbėti tais klausimais, kurie neabejotinai bus išspręsti Maltos pirmininkavimo laikotarpiu arba kai Estija norės padėti Maltai palaikydama jos poziciją.
Estija ES Tarybai pirmininkaus antrąjį šių metų pusmetį.
