2026-10-06 17:17

Estijos veiksmus išvertė į kitą pusę: Rusija pažėrė naujų kaltinimų Baltijos šalims

Rusijos Valstybės Dūmoje informacija apie Estijos pastangas sustiprinti sieną su Rusija buvo panaudota kaip kognityvinio karo įrankis, padedantis pavaizduoti NATO kaip situaciją eskaluojančią ir konfliktą provokuojančią pusę, naujausioje ataskaitoje rašo Karo tyrimų instituto (ISW) ekspertai.
google Sekite 15min Google
Maskvos Kremlius
Maskvos Kremlius / „Shutterstock“ nuotr.

Pirmiausia analitikai atkreipė dėmesį į partijos „Vieningoji Rusija“ frakcijai priklausančio parlamentaro Aleksandro Asafovo žodžius, kuris, komentuodamas „Financial Times“ straipsnį apie Estijos elitinių dalinių perkėlimą arčiau sienos su Rusija, pareiškė, kad tai neva liudija apie vadovaujamąjį Baltijos šalių vaidmenį eskaluojant konfliktą su Maskva.

Pasisakė ir Valstybės Dūmos gynybos komiteto narys Andrejus Kolesnikas, kuris tikino, kad Estijos ir Suomijos kariuomenių dislokavimas prie sienų su Rusija yra „provokaciniai veiksmai“. Jis taip pat pagrasino imtis atsakomųjų priemonių.

Narva / AFP
Narva / AFP

Ekspertai paaiškino, kad Rusijos pareigūnai veda kognityvinį karą, siekdami pateikti teisėtas NATO gynybines reakcijas į Maskvos agresiją kaip įrodymą, kad Aljansas esą be priežasties eskaluoja konfliktą.

Nors iš tikrųjų būtent Rusija ir veda plataus masto karą prieš Ukrainą, ir tuo pačiu grasina Europos valstybėms, dažnai žvangindama branduoliniais ginklais.

Kaip rašoma ataskaitoje, siekdama savo tikslų Maskva prieš Europą vykdo plataus spektro kinetinius ir kognityvinius veiksmus, kurie neapsiriboja įprastomis karinėmis operacijomis.

Laikraštis „Financial Times“ pirmadienį paskelbė, kad Estija nuolat perkelinėja karius arčiau sienos su Rusija ir perka ginkluotę, galinčią pasiekti objektus giliai Rusijos teritorijoje, taip ruošdamasi galimai Rusijos pajėgų atakai.

Nors Estijos karinė vadovybė nemano, kad šiuo metu Rusija siekia plataus masto karo prieš NATO, tačiau yra įsitikinusi, jog Maskva ruošiasi konfliktui su šia Baltijos šalimi. Tarp galimų scenarijų – ribotas sausumos įsiveržimas, siekiant patikrinti, kaip praktikoje veikia NATO nuostata dėl kolektyvinės gynybos.

Remiantis Vakarų žvalgybos vertinimais, artimiausiu metu Maskva gali surengti ribotą puolimą prieš NATO šalis, nes pažanga Ukrainoje lėtėja.

Savo ruožtu Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas vis kartoja, kad Rusija neva nesiruošia karui prieš Europos šalis. Tuo pačiu metu jis kaltina Baltijos valstybes iš piršto laužtu rusakalbių gyventojų teisių pažeidimu.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą

15min prenumerata sėkmingai aktyvuota!

Mėgaukitės visu 15min turiniu 15 dienų NEMOKAMAI.