Diplomatai, turintys patirties bendraujant su Teheranu, nerimauja, kad Vašingtonas, trokštantis paskelbti JAV prezidento Donaldo Trumpo diplomatinę pergalę, gali sudaryti paviršutinišką susitarimą dėl Irano branduolinės programos ir sankcijų atšaukimo, o paskui kelis mėnesius ar metus vargti techniškai sudėtingose tolesnėse derybose.
„Nerimą kelia ne susitarimo nebuvimas. Nerimą kelia tai, kad bus sudarytas prastas pradinis susitarimas, dėl kurio ateityje kils begalė problemų“, – įvardijo vienas aukšto rango Europos diplomatas, vienas iš tų, kurie anksčiau dirbo ar tebedirba su branduoliniais dokumentais.
Baltieji rūmai savo ruožtu atmeta kritiką šiuo klausimu.
„Trumpas yra įrodęs, kad Jungtinių Valstijų ir Amerikos žmonių vardu pasiekia gerų sandorių, ir jis priims tik tokį, kuriame Amerika bus pirmoje vietoje“, – pabrėžė atstovė spaudai Anna Kelly.
Atmestas branduolinis susitarimas
Prancūzijos, Didžiosios Britanijos ir Vokietijos diplomatai, kurie 2003 m. pradėjo derybas su Iranu, sako, kad jie buvo nustumti į šalį.
2013-2015 m. trejetas kartu su Jungtinėmis Valstijomis siekė susitarimo dėl Irano branduolinės programos apribojimo mainais į sankcijų panaikinimą, vadinamo Bendruoju visapusišku veiksmų planu (Joint Comprehensive Plan of Action, JCPOA).
D.Trumpas 2018 m., savo pirmosios kadencijos metu, pasitraukė iš šio susitarimo – pagrindinio jo pirmtako Baracko Obamos užsienio politikos pasiekimo – pavadinęs jį „siaubingai vienpusišku“.
Po 40 dienų trukusių oro antskrydžių JAV ir Irano derybininkai šio mėnesio pradžioje Islamabade pradėjo derybas, kuriose vėl daugiausia dėmesio skiriama gerai žinomam branduolinių apribojimų iškeitimui į ekonomines lengvatas.
Pastaruoju metu Pakistano sostinėje pasirodė ženklų, kad rengiamasi atnaujinti tiesiogines derybas.
Diplomatai sako, kad didelis nepasitikėjimas ir labai skirtingi derybų stiliai kelia riziką, kad gali susidaryti trapi struktūra, kurios nė viena pusė negalės politiškai išlaikyti, pastebi „Reuters“.
„Mums prireikė 12 metų ir didžiulio techninio darbo“, – pabrėžė Federica Mogherini, koordinavusi derybas 2013-2015 m.
„Ar kas nors rimtai mano, kad tai galima padaryti per 21 valandą?“, – retoriškai klausė ji.
Ilgas susitikimas, mažai detalių
Diplomatai mano, kad įmanoma pasiekti „skeletinį“ susitarimą, kuris galėtų būti sudarytas remiantis branduolinės ir ekonominės politikos paketu. Tačiau jie įspėjo, kad branduolinis komponentas tebėra labiausiai ginčytinas.
„Amerikiečiai galvoja, kad susitars dėl trijų ar keturių punktų penkių puslapių dokumente, ir viskas, tačiau branduolinėje byloje kiekvienas punktas atveria duris dešimčiai naujų ginčų“, – pabrėžė antrasis Europos diplomatas.
Derybose daugiausia dėmesio skiriama Irano maždaug 440 kilogramų iki 60 proc. prisodrinto urano atsargoms – medžiagai, kurią dar labiau prisodrinus būtų galima panaudoti keliems branduoliniams užtaisams gaminti.
Pirmenybė teikiama „sodrinimui“ (mažinimui) pačiame Irane, prižiūrint Tarptautinei atominės energijos agentūrai (TATENA). Kitas variantas – mišrus metodas, kai dalis medžiagos eksportuojama į užsienį.
Kaip galimos paskirties šalys minimos Turkija ir Prancūzija. Siunčiant medžiagą į Jungtines Valstijas Iranui būtų politiškai sunku, o Rusija Vašingtonui yra nepatraukli, paminėjo abu „Reuters“ šaltiniai.
Net ir tam įgyvendinti reikėtų ilgų derybų, kad būtų galima surasti medžiagą, kuri galbūt buvo palaidota per oro antskrydžius, patikrinti jos kiekį ir saugiai transportuoti. Iranas taip pat yra iškėlęs idėją tam tikrą laikotarpį medžiagas saugoti užsienyje.
Tai nėra nekilnojamojo turto sandoris
„Tai, kas vyksta dabar, yra tik pradžia, – sakė vienas Vakarų diplomatas, anksčiau dalyvavęs branduolinėse derybose. – Štai kodėl 2015 m. JCPOA buvo 160 puslapių ilgio“.
Be atsargų, yra gilesnis ginčas dėl pačios Irano teisės sodrinti uraną. D.Trumpas viešai primygtinai reikalauja, kad sodrinimas būtų nulinis, o Iranas tvirtina turintis teisę sodrinti uraną civiliniais tikslais ir neigia siekiantis pasigaminti bombą.
Vienas iš galimų kompromisų galėtų būti laikinas moratoriumas, po kurio griežtomis sąlygomis būtų atnaujintas sodrinimas labai mažu lygiu. Europiečiai pabrėžė, kad labai svarbu, jog TATENA atliktų pagrindinį vaidmenį, įskaitant įkyrius patikrinimus ir nevaržomą prieigą.
„Derybos su Iranu yra kruopštus ir subtilus procesas: svarbus kiekvienas žodis, – pabrėžė Gerardas Araud, 2006-2009 m. Prancūzijos vyriausiasis derybininkas. – Tokiuose reikaluose negalima skubėti.“
„Šios derybos nėra nekilnojamojo turto sandoris, dėl kurio sprendžiama rankos paspaudimu, – pareiškė informuotas aukšto rango regiono diplomatas, turėdamas omenyje D.Trumpo vyriausiųjų derybininkų Steve'o Witkoffo ir Jaredo Kushnerio praeitį. – Jos apima eiliškumą, sankcijų panaikinimą ir abipusius branduolinius žingsnius“.
Pasak diplomatų, karas sutvirtino Irano poziciją, parodydamas, kad jis gali atlaikyti spaudimą net ir siekdamas finansinių lengvatų. Pagrindinis Teherano reikalavimas – nepuolimo garantija po JAV ir Izraelio išpuolių per ankstesnes diplomatines pastangas.
JAV sąjungininkės regione taip pat yra susirūpinusios. Persijos įlankos valstybės nori, kad būtų išspręstas Irano balistinių raketų ir jo įgaliotųjų grupuočių veiklos klausimas, o Izraelis reikalauja kuo didesnių apribojimų.
Iranas, priešingai, savo išlikusį raketų pajėgumą laiko gyvybiškai svarbia atgrasymo priemone po to, kai karas susilpnino jo pajėgas. Diplomatai sako, kad reikalavimas visiškai pasitraukti būtų nerealus be platesnių saugumo garantijų.
-
Sraigtasparniai ir jūrų pėstininkai: pamatykite, kaip JAV pajegos perėmė Irano laivą
-
Griežta Irano reakcija į JAV ataką prieš komercinį laivą
-
Suskaičiavo, kiek žmonių žuvo per JAV ir Izraelio karą prieš Iraną
-
Iranas laužo galvą: nepriėmė sprendimo dėl kitų derybų su JAV
-
Karas Artimuosiuose Rytuose: naujausi įvykiai
