Skleidžia Kremliaus propagandą
Vienas „Facebook“ vartotojas pažėrė minčių šia tema, kaltindamas Europą dėl užsitęsusio karo Ukrainoje.
„Europos lyderiai atsisako susėsti ir kalbėtis su Rusija, nors karas per tarpininkus pralaimėtas, o 69 proc. ukrainiečių nori nedelsiant pradėti derybas dėl karo pabaigos.
Šūkis „būti šalia Ukrainos“ dabar yra eufemizmas, reiškiantis „kovoti iki paskutinio ukrainiečio“.
Per ateinančias savaites ir mėnesius, griūvant fronto linijoms, Ukrainos pusėje aukų skaičius smarkiai išaugs, tačiau šie lyderiai vis dar tvirtina, kad karas yra taika, o diplomatija – išdavystė.
Jei tai būtų jų pačių kareiviai, jie jau seniai būtų grįžę prie diplomatijos.
Nesąmonės, kad Rusija nori įsiveržti į Lenkiją ar atkurti Sovietų Sąjungą, tėra skleidžiamos siekiant pateisinti karo tęsimą prieš ukrainiečių valią“, – aiškino jis.
Keli kiti internautai užsitęsusį karą laikė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio nuopelnu.
„Zelenskis is esmes pareiske, kad kova tarp Rusijos ir Ukrainos tesis tol, kol jis nuspres ja uzbaigti, atmesdamas bet koki kompromisa su Rusija, ir prisiimdamas nuopelnus uz Prezidento Trumpo surengta JAV susitikima , su visais Europos saliu lyderiais (kalba netaisyta – red. past.)“, – rašė internautai.
Ką iš tiesų pareiškė Zelenskis?
Ukrainos nepriklausomybės dienos proga V.Zelenskis kreipėsi į gyventojus, pabrėždamas, kad šaliai reikia teisingos taikos. Jis neprisiėmė nuopelnų dėl susitikimo su JAV prezidentu Donaldu Trumpu ir nepareiškė, kad tik jis nuspręs kada užbaigti karą.
„Štai kokia yra Ukraina dabar. Ir ši Ukraina niekada daugiau istorijoje nebus priversta patirti gėdos, kurią „rusai“ vadina „kompromisu“. Mums reikia teisingos taikos. Kokia bus mūsų ateitis – priklauso tik nuo mūsų. Ir pasaulis tai žino. Ir pasaulis tai gerbia, gerbia Ukrainą ir priima Ukrainą kaip lygiavertę“, – sakė V.Zelenskis.
Internautų interpretacija gerokai skiriasi nuo to, ką iš tiesų pasakė Ukrainos vadovas. Jis neatmeta bet kokio kompromiso su Rusija. V.Zelenskis atmeta kompromisą, kuriuo Ukraina turės nusileisti agresorei.
Be to, savo kalboje V.Zelenskis net neužsimena apie JAV prezidentą. Priešingai nei teigė internautai, Ukrainos vadovas po susitikimo ne kartą dėkojo D.Trumpui. Žiniasklaida atkreipė dėmesį, koks malonus ir dėkingas jis buvo, pradedant apsirengtu kostiumu ir užbaigiant nepertraukiamoms padėkomis. „The Wall Street Journal“ net suskaičiavo, kad per 5 min. svečias susitikimo šeimininkui padėkojo bent 11 kartų.
Ukrainiečiai nori karo pabaigos
Rugpjūčio pradžioje pasirodžiusi apklausa iš tiesų atskleidė, kad 69 proc. ukrainiečių dabar pasisako už tai, kad karas būtų užbaigtas derybomis. Tai – gana drastiškas pokytis, palyginus su 2022 m., kuomet tik 22 proc. norėjo derybų, o 73 proc. pasisakė už kovą iki pergalės.
Tačiau, nors parama taikos deryboms išaugo, verta pastebėti, kad remti derybas ir pritarti Rusijos kompromisams yra du skirtingi dalykai. Kyjivo tarptautinio sociologijos instituto atliktos apklausos duomenimis, tik 17 proc. apklaustų ukrainiečių pritartų taikos planui Rusijos sąlygomis, o 76 proc. respondentų kategoriškai nepritarė tokiems kompromisams.
Atsisako kalbėtis?
Internautas teigė, kad Europos lyderiai atsisako susėsti ir kalbėtis su Rusija. Tačiau tai nėra tiesa.
ES vadovai ne kartą viešai pritarė pastangoms užtikrinti teisingą ir ilgalaikę taiką Ukrainoje. Jie siekia, kad susitarimas gerbtų tarptautinę teisę, įskaitant Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą.
ES nuo karo pradžios skyrė Ukrainai didelę humanitarinę pagalbą, kuri skirta infrastruktūros atstatymui, sveikatos priežiūrai ir kitoms reikmėms.
Europos lyderiai aktyviai prisidėjo prie diplomatinių pastangų, kad sudarytų palankias sąlygas taikai. Jie susitiko Vašingtone su D.Trumpu ir V.Zelenskiu aptarti taikos derybų eigos ir saugumo garantijų Ukrainai.
Tiesa, V.Putinas prieš tai taip pat susitiko su D.Trumpu, tačiau šis apie susitikimą su Rusijos lyderiu kalbėjo dar pirmomis savaitėmis, kuomet vėl tapo prezidentu, o susitikimas vis neįvyko. V.Zelenskis į JAV nuvyko dar vasarį, nors susitikimas su prezidentu ir pasibaigė dideliu ginču.
Europos lyderiai skubėjo į Vašingtoną sekančią savaitę po V.Putino atvykimo. Verta pastebėti, kad tokie susitikimai, kuomet didieji pasaulio lyderiai meta visus darbus ir nuskuba į Vašingtoną, yra itin reti.
D.Trumpui susitikus su Rusijos vadovu ir susiekus su Europos lyderiais, pastarieji paskelbė pareiškimą ir nurodė, kad yra pasirengę siekti trišalio susitikimo, primygtinai reikalaudami saugumo garantijų Ukrainai.
Europa taip pat įvedė sankcijas Rusijai, siekdama daryti spaudimą rasti taikų sprendimą karui užbaigti. Tokiomis priemonėmis siekiama sumažinti Rusijos galimybes finansuoti karą, padidinti ekonomines ir politines išlaidas jos vadovybei ir menkinti ekonomiką.
Tuo tarpu Maskva ir toliau demonstravo, kad nėra suinteresuota taikos derybomis. Nepaisant Vakarų pastangų tarpininkauti, Kremliaus veiksmai didžiąja dalimi vertinami kaip atmestini ir trukdantys.
Kremlius ir toliau nepriima saugumo garantijų Ukrainai, pavyzdžiui, Europos pajėgų dislokavimo, kurios užtikrintų taikos laikymąsi po karo.
Ukrainai pristačius taikos planą, kuriame pabrėžta teritorinė neliečiamybė ir suverenitetas, Rusija jį atmetė kaip ultimatumą.
Po V.Putino susitikimo su D.Trumpu Maskva rugpjūčio 28 d. surengė vieną didžiausių atakų Ukrainoje, kuri buvo nukreipta į civilius ir vyriausybės pastatus.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas neseniai nurodė, kad V.Putinas nėra pasirengęs susitikti su V.Zelenskiu, nors Baltieji rūmai teigė, kad yra ruošiamasi susitikimui ir Kremlius tam pritaria.
Rusija anksčiau taip pat atmetė Vatikano pasiūlymą surengti taikos derybas. Jos prezidentas praleido numatytas taikos derybas Stambule, nepaisant kelias dienas trukusio tarptautinio spaudimo, ir atsiuntė iš ne itin svarbių pareigūnų sudarytą delegaciją.
2023 m. V.Putinas atmetė ES ugnies nutraukimo pasiūlymą, vietoje to užsimindamas apie taikos derybas.
NATO pareigūnai ne kartą teigė, kad V.Putinas apsimeta dalyvaujantis derybų procese ir vilkina laiką.
Kaip keitėsi Kremliaus naratyvai?
Per trejus karo metus Kremliaus požiūris į taiką pasikeitė. Pirmosiomis karo dienomis iš Rusijos girdėjosi tik triumfo tonas. Supratęs, kad ukrainiečiai taip paprastai nepasiduos, Kremlius pradėjo minėti taiką, nors toliau bombardavo civilius. Maskva perengė „taikos pasiūlymus“, kurie tebuvo viešųjų ryšių triukai, slapstantys tikrąsias imperines ambicijas.
Karui įsibėgėjant Kremlius pradėjo vaizduoti Rusijos pradėtą karą kaip kilnią kovą, kuria siekiama sugriauti „Vakarų hegemoniją“. Kuomet Vakarų pasaulis iš esmės susivienijo su Ukraina, siekdami taikos, Rusija perėjo prie Vakarų ir kitų taikos siūlymu, kurie nesirėmė rusiškomis imperialistinėmis svajonėmis, menkinimo.
Už „taikos siekių“ pasislėpusi Rusijos agresija ir Vakarų kaltinimas tapo pagrindine Kremliaus taktika, siekiant manipuliuoti suvokimu apie galimą taiką.
Besikartojanti Kremliaus propaganda
Panašūs teiginiai, neva Ukraina ar Vakarai nenori taikos ir nori tęsti karą, iš Kremliaus lūpų skamba gana dažnai. Tai turėtų parodyti, kad už besitęsiantį karą kaltos Ukraina ir Europa, o ne Rusija, kuri jį pradėjo. Prokremliška dezinformacija jau seniai bando klaidingai ES vadinti pagrindine kliūtimi taikai Ukrainoje.
Tačiau, kaip rodo Rusijos veiksmai Ukrainoje, tokie pareiškimai tėra tušti viešųjų ryšių triukai, skirti užsitikrinti paramą Rusijos karui prieš Ukrainą.
Rugpjūtį S.Lavrovas pareiškė, kad Europos lyderiai nenori taikos Ukrainoje. To paties interviu metu jis neigė, kad Rusija atakavo civilinius objektus Ukrainoje.
„Norime taikos Ukrainoje. Jis nori, prezidentas Trumpas nori taikos Ukrainoje. Reakcija į (Ankoridžo) susitikimą, šių Europos atstovų susirinkimą Vašingtone ir tai, ką jie darė po Vašingtono, rodo, kad jie nenori taikos“, – sakė S.Lavrovas.
Tokie teiginiai ne kartą pasikartojo skirtinguose kontekstuose. Pavyzdžiui, Europai patvirtinus sankcijas Rusijai ar skelbiant apie pagalbos paketus. Kyjivo atakos Rusijos teritorijoje, pavyzdžiui Kazanėje, taip pat buvo įvardyti kaip Kyjivo režimo išpuoliai, kuriais siekiama toliau eskaluoti konfliktą ir užsitikrinti JAV paramą.
ES pareigūnai nekartą pabrėžė, kad tik Ukraina turi nuspręsti, kada ir kokiomis sąlygomis užbaigti Rusijos pradėtą karą ar pradėti taikos derybas.
Kaip pastebi „EU vs Disinfo“, teiginiai apie tęsiamą karą yra dalis platesnės dezinformacijos kampanijos, kurioje galimos JAV ir Rusijos derybos pateikiamos kaip vienintelė priimtina taikos iniciatyva, neatsižvelgiant į Rusijos ultimatumus, ir neigiamas bet koks Ukrainos ar kitų jos sąjungininkų tarpininkavimas.
Kremlius dažnai siekia diskredituoti visas derybas iš Ukrainos pusės, vis prisimindami naratyvą, neva ukrainiečiai yra naciai ir teroristai, su kuriais susitarti neįmanoma. Tuo tarpu Europa kaltinama rusofobija ir karo kurstymų. Anksčiau Kremlius priešu laikydavo „kolektyvinius Vakarus“ ir tik palyginus ne taip seniai pradėjo kaltinti konkrečiai ES.
Konflikto Ukrainoje tęsimas neatitinka nei strateginių, nei ekonominių Vakarų valstybių interesų. Stabilumas Ukrainoje ir platesniame regione padeda užtikrinti pasaulio saugumą ir ekonominę gerovę.
Iš esmės Kremlius naudoja šią taktiką, siekdamas įnešti nesantaiką tarp Ukrainos rėmėjų, ypač ES ir JAV. Taip pat bandoma kiršinti ES valstybes nares tarpusavyje ir atskirų šalių viduje. Kaltinant Europą karo kurstymu ar rusofobija siekiama nukreipti dėmesį nuo Rusijos atsakomybės už neišprovokuotą išpuolį prieš Ukrainą.
Kaltinimai, kad Vakarai prisideda prie konflikto palaikymo, dažnai naudojami siekiant nukreipti dėmesį nuo Rusijos vaidmens kurstant krizę ir pakirsti Vakarų patikimumą.
Ukrainos suverenitetas ir teritorinis vientisumas yra pagrindiniai principai, kurių laikosi Vakarų valstybės, griežtai pasisakančios prieš Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją ir paramą separatistų pajėgoms Rytų Ukrainoje.
Šio dezinformacinio pranešimo tikslas – plėtoti nuolat pasikartojantį prokremlišką dezinformacinį naratyvą, kuriame Ukraina vaizduojama kaip Vakarų marionetė, o Ukrainos gynyba – kaip tarpinis karas prieš Rusiją.
15min verdiktas: melas. Teiginys, kad Europa nori tęsti karą Ukrainoje, yra atsikartojantis Kremliaus naratyvas. Tiek Europa, tiek Ukraina ne kartą parodė, kad nori dalyvauti taikos derybose, kurios užtikrintų ilgalaikę ir teisingą taiką po karo, tačiau Kremlius vilkino šį procesą ir iki dabar atsisako susitikti su Ukrainos vadovu.
Visa atsakomybė už bet kokį turinį, remiamą Europos žiniasklaidos ir informacijos fondo (European Media and Information Fund, EMIF), tenka autoriui(-iams), ir turinys nebūtinai atspindi EMIF bei Fondo partnerių, Calouste Gulbenkian fondo ir Europos universitetų instituto pozicijas. Daugiau informacijos rasite adresu https://gulbenkian.pt/emifund/disclaimer/.
